Uncategorized

14 Gru Šalta 2022 metų žiema ne tik Lietuvoje, bet pasaulio finansų rinkose. Bijoti, ar išnaudoti?

Pinigai – svarbu, visi tai suprantame, ypatingai kai jų trūksta. Tačiau turime suprasti labai svarbų dalyką apie pinigus. Neužtenka pinigus gauti, reikia mokėti juos išlaikyti ir padidinti. O tai yra visiškai skirtingi įgūdžiai.

Taigi, trys svarbiausi dalykai apie pinigus:

• Uždirbti;
• Išlaikyti;
• Padidinti.

UŽDIRBTI.

Kad uždirbtumėte didesnę pinigų sumą, turbūt reikia turėti gerą intuiciją, optimizmą, gerą veržlumo dozę, nebijoti rizikuoti ir veikti. Ir, be abejonės, dažnai jūsų sėkmę, ko gero, nulems laimingas atsitiktinumas.

IŠLAIKYTI.

Tačiau pinigams išlaikyti reikia gebėjimų, kurie yra absoliučiai priešingi aukščiau išvardintiems. Turite būti taupūs, nesielgti ekspromtu ir bijoti, kad galite uždirbtus pinigus prarasti. Apie taupymo įgūdžius galite paskaityti kituose mano straipsniuose iš serijos Taupymo ABC.  Taip pat turite suprasti, kad pinigams išlaikyti arba prarasti kartais reikia tik kažkurios force majeure aplinkybės, kurių yra buvę nemažai ir kurių niekas negalėjo numatyti: rugsėjo 11-oji, nekilnojamojo turto burbulo sprogimas 2008 m., koronaviruso pandemija, karas Ukrainoje.

Nuolat sakome: žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Net neabejoju, kad prieš kiekvieną iš šių įvykių daug kas turėjo visiškai kitokį planą, kuris staiga sugriūvo. Bendrauju kasdien su daugeliu žmonių. Patikėkite, beveik kas antras jaunas žmogus pasakoja man apie savo planus sukurti verslą, kuris generuos nuolatines dideles pajamas ateityje. Tačiau tikrai ne kiekvienam pasiseka realizuoti savo svajones. Todėl svarbu ne tik turėti planą – svarbu turėti planą, jeigu planas eitųsi ne pagal planą.

PADIDINTI.

Toks planas gali būti jūsų ilgalaikis periodinis investavimas, kuris pagrįstas sudėtinių palūkanų kaupimo principu. Sudėtinių palūkanų kaupimo matematika prieštarauja intuicijai. Tai ne didžiausių grąžų gaudymas, ne greitas uždarbis, o nepertraukiamos grąžos uždirbimas kuo ilgesnį laiką. Ypatingai svarbu išlikti nepralaužiamu ir atkakliu „krizių“ metu. Nes sudėtinės palūkanos veikia tik tada, kai savo turtui leidžiate augti metų metus, atlaikote visus nenuspėjamus pakilimus ir nuosmukius. Tik kai kaupiate nepertraukiamai ilgą laiką, sudėtinės palūkanos padarys savo stebuklą.

„Meškų rinka“, kurią dabar išgyvename, yra pirkimui patrauklus ekonomikos ciklas (priešingai nei jums galbūt sufleruoja jūsų smegenys). Tokį reikia ypatingai išnaudoti, nes jis dar ilgai nebesitęs. Didieji investuotojai žino pagrindinę investavimo taisyklę: krenta – pirk, auga – parduok. Ir nebandykite gaudyti „dugną“.

Todėl keli svarbūs ir paprasti patarimai:

• Jeigu norite išlikti turtingi, svarbiausias gebėjimas tam – nuosekliai laikytis plano, nepaisant rinkos svyravimų.
• Nebandykite gaudyti „dugną“. Geras investavimas – nebūtinai didžiausios grąžos uždirbimas, o pakankamai geros ilgalaikės grąžos uždirbimas kuo ilgesnį laiką.
• Investavimas – tai įgūdis, bet sėkmingo investavimo paslaptis – laikas.
• Mokykitės iš profesionalų. Warren Buffet pataria: „Būk alkanas, kai kiti bijo“.
• Jums graudu mokėti įmokas, kai fondai raudonuoja? Keista, juk nesigraudinote pernai (nors būtų labiau logiška), kai jie žaliavo ir pirkote už aukščiausias kainas. Mokėkite toliau, o dar geriau – padidinkite savo įmokas.
• Nedarykite didžiausios klaidos – nenutraukite sutarties, nukritus fondams. Laukite.

16 Lap Taupymo ABC | Planuojame asmeninius finansus: ar reikia šiemet taupyti komunaliniams patarnavimams?

Interviu apie taupymą ir asmeninius finansus. Autorius – komunikacijos specialistas Tomas Šiuškus (II dalis)

Augančios išlaidos elektrai ir netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas neretą verčia susimąstyti, ar ir kiek pinigų reikėtų atsidėti neišvengiamoms išlaidoms už komunalinius patarnavimus. Tačiau asmeninių finansų konsultantė, vienos iš Lietuvoje veikiančių gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovių vyriausioji patarėja–ekspertė Svetlana Plitin-Tamavičienė atkreipia dėmesį, jog taupyti reikia visada, ir ne vien tik elektrai bei kitoms buities reikmėms.

„Šiemet prognozuojami šaltesni metai, tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai, tad visada verta turėti bent šiokį tokį finansinį rezervą. Tikėtina, dalis žmonių po pandemijos užsimiršo, kad nemalonios situacijos vėl gali užgriūti, jog vėl ateis krizė ir pan. Pasimatė, kiek daug pinigų pradėta leisti nebūtiniems dalykams, pavyzdžiui, žmonės dabar itin daug keliauja, ir jų neatbaido gerokai išaugusios kelionių kainos. Ne visi supranta, kad augančios išlaidos didina infliaciją, dėl ko bus dar daugiau iššūkių turėti pakankamai lėšų net ir būtiniausioms reikmėms“, – sako S. Plitin-Tamavičienė.

Pirmiausia – išlaidų peržiūra

Pasak asmeninių finansų konsultantės, sėkmingai valdyti savo lėšas galima prisiminus keletą asmeninių finansų valdymo taisyklių. Viena tokių – 50-30-20 principas: 50 proc. pajamų skiriama būtiniausioms išlaidoms, 30 proc. – nebūtinoms, o likę 20 proc. skiriama taupymui. Tačiau ir taupymas turi būti diversifikuojamas.

„Paklausus žmogaus, kas yra tos būtinosios išlaidos ir kokių jis jų turi, jis susimąsto, kas tai yra, nes tikrai ne visi žino, kokios tos išlaidos būna. Būtent todėl reikėtų peržiūrėti ne tik savo pajamas, bet ir išlaidas“, – sako finansų patarėja.

Būtinosios išlaidos apima išlaidas maistui, kurui, komunaliniams patarnavimams ir kitas reguliarias išlaidas, pavyzdžiui, paskolas, lizingus, draudimus ir pan.

Tuo metu nebūtinas išlaidas patariama sumažinti bent jau per pusę. Anot S. Plitin-Tamavičienės, dalis žmonių galvoja, kad tokių išlaidų jie turi nedaug.

„Kelionės, gimtadieniai, spontaniški brangūs pirkiniai – tik dalis to, ką kai kurie įsivaizduoja kaip nebūtinąsias išlaidas. Tačiau retas kuris įvertina tai, kad, pavyzdžiui, jis kas dieną nusiperka kavos išsinešimui, kas per ilgą laiką sudaro pakankamai reikšmingą išlaidų dalį, kurią tikrai būtų galima sumažinti“, – teigia ji.

Savo finansinę būklę prižiūrėti galima pasitelkiant ir finansų valdymo piramidę. Pagal jos principus, žmogus turėtų turėti bent 6 mėn. dydžio pajamų (darbo užmokesčio, dividendų ir kitų pajamų) rezervą, kuris būtų neliečiamas.

Greta rezervo, patariama pasirūpinti ir tinkamu finansiniu draudimu, kuris apsaugotų asmeninius finansus ištikus nenumatytiems įvykiams, pavyzdžiui, netekus darbo ar susirgus kritine liga. Be to, pasirūpinti reikia ir pačiu draudimu, jį peržiūrint ir pakoreguojant, jei pasikeitė finansinė padėtis ir pan.

„Tik tuomet, kai jau perlipti du laipteliai, būtų galima pagalvoti apie taupymą ir investavimą. Laikausi nuomonės, kad jeigu kiekvienas taksi vairuotojas, parduotuvės kasininkė ar kirpėja jums sako, jog reikia investuoti, tai yra ženklas, kad reikėtų elgtis priešingai. Todėl, bent jau dabar, reikėtų susilaikyti nuo didelių investicijų“, – atkreipia dėmesį vyr. patarėja–ekspertė.

Į pagalbą taupant – ir Warren‘o Buffet‘o išmintis

Galima įsivaizduoti, kad visi asmeninių finansų valdymo patarimai skirti uždirbantiems daug. Tačiau asmeninių finansų konsultantė S. Plitin-Tamavičienė teigia, jog sutaupyti gali ir tie, kurie gyvena „nuo algos iki algos“.

„Remiantis viešai prieinamais duomenimis, uždirbančiųjų minimalų mėnesio atlyginimą Lietuvoje yra vos apie 130 tūkst. Tačiau kyla klausimas: ar jie gyvena vien tik iš atlyginimo, ar visgi jie turi ir pasyvių pajamų? Skaičiuojama, kad Lietuvos gyventojai savo sąskaitose turi sukaupę nuo 23 iki 29 mlrd. eurų, o ir gyventojų užimtumas – didžiausias per pastaruosius 15 metų“, – pastebi ekspertė.

Vis dėlto, tiek uždirbantiems minimalų atlyginimą, tiek ir gaunantiems didesnes pajamas pašnekovė pataria peržiūrėti savo nebūtinąsias išlaidas bei jas susimažinti – taip pavyks pasiruošti ne tik šaltajam sezonui, bet ir kitoms nenumatytoms aplinkybėms.

Nors taupymo „juodai dienai“, arba nenumatytoms aplinkybėms, taisyklė – vis dar aktuali, tačiau manoma, kad neretas ją kiek primiršo, ir to priežastis – Lietuvos gyventojai dar nėra taip gerai gyvenę, kaip iki šiol. Vis dėlto, šios nuostatos reikėtų nepamiršti.

„Tai – kaip automobilio vairavimas kelyje: kad ir kokiu nauju automobiliu važiuotum, kad ir kaip gerai jį vairuotum, kelyje gali būti net ir visiškai nemokančių vairuoti žmonių, dėl ko gali nutikti pačių įvairiausių nenumatytų dalykų. Todėl 10 proc. nuo atlyginimo galėtų būti ta suma, kurią pavyktų atsidėti kiekvienam kas mėnesį, ir tai nebūtų tikrai didžiulis nuostolis“, – teigia asmeninių finansų konsultantė.

Galiausiai, norintiems pradėti rūpintis savo finansais, S. Plitin-Tamavičienė pataria prisiminti vieno žymiausių investuotojų pasaulyje Warren‘o Buffet‘o taisyklę, kad „taupyti reikia ne tai, kas liko neišleista, bet leisti reikia tai, kas liko nuo taupymo.“

14 Lap Sunki ir klastinga lėtinė liga jau Lietuvoje. Apie cukrinį diabetą

Vakar, lapkričio 14-ąją, buvo minima Pasaulinė diabeto diena. Jei prieš 25 metus pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 30 mln. žmonių, tai šiuo metu juo serga 366 mln. 90–95 proc. naujai diagnozuotų atvejų yra II tipo cukrinis diabetas. Prognozuojama, kad 2030 m. diabetu sergančių žmonių skaičius pasaulyje išaugs iki 552 mln.

Suaugusiųjų cukrinis diabetas, kitaip vadinamas II tipo cukriniu diabetu, dažniausiai siejamas su gyvenimo būdu, kuris lemia ligos išsivystymą. Sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius nepaliaujamai auga ir Lietuvoje. Statistika nedžiugina: diabeto paplitimas mūsų šalyje šiuo metu yra 5 proc., o registruotas sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius per pastaruosius 50 metų padidėjo net 25 kartus. Pavojaus varpai skamba ir vaikams – pastaruoju metu II tipo diabetu suserga vis daugiau vaikų.

Tačiau vaikams dažniau diagnozuojamas I tipo diabetas, kuris su gyvenimo būdo problemomis ar nesveika mityba turi mažai bendro. Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to žmonių, sergančių šia liga, organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Pirmo tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu.

• Dia­be­tas – vie­na iš daž­niau­sių vai­kų lė­ti­nių li­gų.
• Vaikai paprastai serga I tipo cukriniu diabetu.
• Blogai kontroliuojamas diabetas po 10 – 20 metų gali pakenkti akių, inkstų ir kitų organų kraujagyslėms, nervams, dėl to kyla aklumo, inkstų transplantacijos, kojų amputacijų grėsmė.
• Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie 70-80 vaikų.
• Šiuo metu Lietuvoje yra virš 1000 cukriniu diabetu sergančių vaikų, iš jų, vos 1-2 proc. diagnozuotas II tipo diabetas.
• Lietuvoje cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams nuo 8 iki 12 metų.
• Apie 50 proc. I tipo cukrinio diabeto atvejų vaikų amžiuje būna nulemti genetiškai.

Cukrinis diabetas yra vienas reikšmingiausių globalių sveikatos iššūkių, kurio sprendimą dar apsunkino Covid-19 pandemija. Kaip pastebi tyrėjai, 2019 m. pasižymėjo neįprastai dideliu 16 % diabeto atvejų augimu pasaulyje. Stebint aktualias tendencijas aiškėja, kad ateitis nežada nieko gero – postpandeminiame pasaulyje tikėtinas diabeto ir jo komplikacijų „cunamis“. Tai susiję ne tik su pačios infekcijos padariniais, bet ir su antriniu poveikiu – dėl globalaus sveikatos sistemos sutrikdymo sergantiesiems diabetu tenka žymiai mažiau specialistų dėmesio, o tai gali reikšti didelį diabeto komplikacijų šuolį ateityje.

Svarbiausi 2021 m. skaičiai:

• 537 mln. arba 1 iš 10 suaugusiųjų (20-79 m.) serga kurio nors tipo cukriniu diabetu, iš jų Europoje 61 mln.;
• 319 mln. suaugusiųjų turi gliukozės apykaitos sutrikimų ar prediabetą;
• Dar 240 mln. diabeto atvejų yra vis dar nediagnozuoti;
• 1,2 mln. vaikų, paauglių ir jaunuolių iki 20 m. serga T1D;
• 21 mln. arba 1 iš 6 naujagimių turėjo pakitimų, susijusių su hiperglikemija nėštumo metu – 80 % atvejų tai susiję su motinos gestaciniu diabetu;
• 6,7 mln. mirčių 2021 m. buvo susiję su CD – po žmogų kas 5 sekundes;
• Jei augimo tempas nesulėtės, 2045 m. pasaulyje bus 783 mln. diabetu sergančių žmonių.

I tipo cukrinis diabetas – vaikų kritinė liga. Būtinai pasirūpinkite, kad jūsų vaiko draudimas turėtų ir kritinių ligų draudimą.

06 Lap BLIS Experience – galimybė, patirtis ir garbė, kurios nusipelniau

Finansų konsultantų veikla Lietuvoje skaičiuoja tik šiek tiek daugiau nei 20 metų. Tik trečią dešimtmetį mes mokiname Lietuvos žmones finansinio raštingumo. Nieko nuostabaus, kad dar turime begalę edukacinės veiklos prieš akis, kad dar didelis skaičius žmonių vis nesitaiko asmeninių finansų valdymo taisyklių. Juk šunis prisijaukinome prieš tūkstančius metų, o jie vis dar turi laukinių instinktų.

Džiugu, kad mūsų šalyje jau yra profesionalių finansų konsultantų. Tai mūsų profesijos elitas, kuris supranta ir tiki savo veikla bei laikosi profesinės etikos taisyklių. Ir tikrai svarbu, kai mūsų šalies specialistai yra vertinami tarptautiniu mastu ir yra kviečiami dalinti savo profesinėmis žiniomis su kitų pasaulio šalių auditorijomis.

Šių metų spalio 6-8 dienomis turėjau garbės dalyvauti tarptautiniame renginyje BLIS Experience, vykusiame Libane, Beirute, skirtame finansų ir gyvybės draudimo verslo atstovams iš viso pasaulio. Šiame ypatingame renginyje skaičiau pranešimą aktualia tema „Working woman, now what?“ Džiaugiuosi, kad pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo. Dalinausi scena su gyvybės draudimo elito legendomis ir ilgamečiais nusipelniusiais profesionalais, tokiais kaip Solomon Hicks, Tony Gordon, Joe Jordan, Beto Boutet, Eszylfie Taylor ir daugeliu kitų pasaulinio lygio pranešėjų, MDRT Top of the Table narių ir lektorių. Būti vienai iš jų – neįkainojama patirtis, aukštas įvertinimas bei neabejotina garbė.

Senai nesu dalyvavusi tokiame įkvepiančiame renginyje. Buvo apstu visko – ir motyvuojančių, ir sisteminių pranešimų, nešančių ypatingą mintį arbą idėją, kurią paprasta pritaikyti praktikoje. O svarbiausia – profesionali aplinka, socialinis bagažas, mūsų verslo žmonės iš skirtingų pasaulio pusių, kiekvienas su savo patirtimi, istorija, karjera, įžvalgomis, kuriomis taip paprastai dalinasi. Kiekvienas savotiškas, turintis savo darbo metodą, savo ypatingą praktiką, skirtingą temperamentą, bet visi tarnaujantys tam pačiam tikslui – padėti žmogui pasiekti finansinę laisvę.

Dar kartą supratau, kad mūsų darbe viskas yra įmanoma, gali tapti tiek geru savo srities specialistu, kiek nori. Mes esame labai jauna šalis, finansinio raštingumo klausimu taip pat. Tai turi ir privalumų, ir trūkumų. Aišku, pagrindinis trūkumas – menkas žmonių finansinis raštingumas, dėl kurio jie sunkiai naudojasi ir mažai žino apie tinkama asmeninių finansų planavimą. Bet tai tuo pačiu yra ir didelis privalumas – turime daug neišnaudoto potencialo skleisti gerą žinią ir padėti Lietuvos piliečiams ir rezidentams teisingai pasirinkti finansines paslaugas, pasirūpinti savimi ir savo šeima.

Mūsų profesija yra ypatinga – mes padedame sau padėdami kitiems. Ir žmonės, pasirinkę finansų konsultanto kelią, yra ypatingi. Svarbu tai suprasti laiku, nepasiduoti per anksti. Taip pat nepamirškime nuolat investuoti į save, į savo kompetenciją, į žinias. Toks investavimas visada duoda teigiamą grąžą. O geriausias būdas tai padaryti – dalyvauti tokiuose renginiuose, kaip BLIS Experience.

29 Spa Krūties vėžys – dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Suserga kas aštunta moteris

Nuo 1985 metų spalis minimas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Krūties vėžys – dažniausia išsivysčiusių šalių moterų onkologinė liga. Jau daugelį metų iš visų moterų onkologinių susirgimų ši liga dažniausia ir Lietuvoje. 2021 metų Nacionalinio vėžio instituto duomenys parodė, jog kasmet Lietuvoje krūties vėžio diagnozę išgirsta net 1 600 moterų.

Krūtų vėžys – antra pagal dažnumą mirčių priežastis EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija), kuriai priklauso 38 pasaulio valstybės. EBPO savo ataskaitoje nurodė, kad vėžys sudaro 25 proc. visų mirčių priežasčių pasaulyje. Tai antra mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų (31 proc.). EBPO vėžį priskiria prie ligų, nuo kurių mirčių būtų galima išvengti efektyviai taikant prevencines priemones (mirčių sumažėtų net 32 proc.) bei efektyvų gydymą (26 proc.). Deja, Lietuva visoje šioje statistikoje atsiduria lentelių apačioje.

Statistika sako, jog krūties vėžiu Lietuvoje suserga viena iš aštuonių moterų. Kas penkta jų – jaunesnė nei 50-ties. Daugiau nei 90 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, yra visiškai išgydomos. O svarbiausias sėkmingo gydymo veiksnys yra ankstyvas šios ligos nustatymas. Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę. Manoma, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos. Deja, nuolatinės kartotinos patikros tikslas – tik nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet ji gali būti visiškai pagydyta. Patikra neapsaugo nuo vėžio, tai tik būdas ligą nustatyti anksti, kai ji lokalizuota tik krūtyje ir nėra išplitus į  limfmazgius ar kitus gyvybiškai svarbius organus.

Krūtims tirti yra naudojami tyrimai, galintys optimaliai tiksliai įvertinti atsiradusius pakitimus. Anksčiau labai skatinta savityra šiandien nerekomenduojama. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti pakitimus didesnius nei 2 cm, o tai jau antroji ar vėlesnė ligos stadija. Gydytojų tikslas – pirmoji stadija ar net ikivėžinė būklė, kurią dažniausiai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu.

Gydytojai mamologai teigia, kad krūtų ligų, tarp jų ir krūties vėžio išsivystymą gali lemti daug skirtingų priežasčių: endogeniniai moteriški hormonai (estrogenas, estradiolis), ankstyvas menstruacinis ciklas, vėlyva menopauzė (55 m. ir vėliau) bei iki 30 metų amžiaus gauta jonizuojanti spinduliuotė į krūtų sritį dėl tam tikros ligos. Karcinogeninį bei ko-karcinogeninį poveikį organizmo ląstelių funkcionavimui gali turėti ir geležies perteklius kraujyje. Trys pagrindiniai tyrimo būdai, taikomi pakitimams krūtyje nustatyti: mamografija, ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tyrimas. Kurį tyrimą ir kaip dažnai jį reikia atlikti sprendžia krūtis tiriantis gydytojas.

Nors rizika susirgti vėžiu žymiai didėja su amžiumi, o šią diagnozę dažniausiai išgirsta vyresnės nei 40 metų moterys, susirgimų nustatoma ir jaunesnio amžiaus pacientėms. Manoma, kad daugeliu atvejų tai lemia genetika. Pagal naujausias ataskaitas, Lietuvoje krūties vėžiu sergančios moterys gyvena perpus trumpiau nei daugelyje pasaulio šalių. Atsiradus moderniam gydymui vis daugiau moterų išgyvena penkerius ir daugiau metų, tačiau Lietuva, deja, tokiais pasiekimais pasigirti negali. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) parodė, kad Lietuvoje išgyvenamumas nuo kai kurių formų krūties vėžio, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, mažesnis beveik perpus. Į Onkologų klubą Nacionaliniame vėžio institute (NVI) susirinkę specialistai aiškinosi, kokios priežastys tai lemia.

Išgyvenamumo statistika visai nebloga, jeigu tai yra ankstyvųjų stadijų krūties vėžys, kai išgyvenamumas siekia 95,3 proc. Prastai Lietuva atrodo dėl pažengusio krūties vėžio atvejų (penkerių metų išgyvenamumas – 30 proc., palyginimui – geriausiai atrodančiose šalyse, Izraelyje ir Suomijoje, jis siekia 55 proc., taigi išgyvenamumas didesnis beveik dvigubai). Lietuvoje tik 43 proc. navikų nustatomi ankstyvų stadijų. Taip pat prasta situacija dėl mamografijos tyrimų prieinamumo. Dar prasčiau dėl vaistų prieinamumo – šiuo požiūriu padėtis Lietuvoje viena prasčiausių. Mes priklausome šalių grupei, kurių išlaidos sveikatos priežiūrai mažos ir išgyvenamumo rodikliai yra blogi, taip pat gana prastas sveikatos priežiūros paslaugų, ypač nemokamų, prieinamumas.

Taigi visame pasaulyje sergamumas krūties vėžiu didėja. Iš 184 valstybių 140-yje iš jų krūties vėžys yra pirmoje vietoje kaip dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų. 1 iš 4 naujai nustatomų vėžio atvejų moterims yra krūties vėžys. Lietuvoje pagal mirtingumą atsiduriame labai nepalankioje situacijoje, palyginus su kitomis ES šalimis. Lietuvoje krūties vėžys taip pat dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų (18 proc.) ir sukelia daugiausiai mirčių nuo vėžio tarp moterų (15 proc.).

Tačiau krūtų onkologija – ne mirties nuosprendis, o išgydoma liga, jeigu nustatyta ankstyvoje stadijoje, kurios gydymui reikalingos nemažos lėšos. Dažnai susergant onkologija, šeimoje darbingumą praranda ne tik susirgęs šeimos narys, bet ir dar vienas – tas, kuris juo rūpinasi, todėl šeimos pajamos ženkliai sumažėja.

Ženklia pagalba gali būti teisingas kritinių ligų draudimas, kurio draudimo suma yra paskaičiuojama pagal uždirbamas pajamas. Rekomenduojama, kad minimali kritinių ligų draudimo suma būtų lygi metinėms pajamoms – tiek minimaliai reiktų turėti lėšų, norint išvengti nereikalingo streso dėl prarandamų darbo pajamų išgirdus diagnozę. Norint laimėti daugiau laiko ne tik gydymuisi, bet ir gerai reabilitacijai – jūsų kritinių ligų draudimo suma turėtų siekti dviejų metų pajamas. O kritinių ligų draudimas, kurio suma siekia trijų ir daugiau metų pajamas gali jums suteikti laisvę svajoti ir apie ligos gydymą užsienyje.