Uncategorized

Interviu su komunikacijos specialistu Tomu Šiuškumi.

Kol vieni, artėjant šaltajam metų laikui, galvoja, kaip daugiau sutaupyti pinigų, kiti galvoja, kaip daugiau uždirbti, ir taip pasiruošti būsimiems finansiniams iššūkiams. Tačiau asmeninių finansų konsultantė, vienos iš Lietuvoje veikiančių gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovių vyriausioji patarėja–ekspertė Svetlana Plitin-Tamavičienė užduoda kitokį klausimą.

„Siūlyčiau perfrazuoti šį klausimą ir užduoti jį kitaip: ar geriau kaupti turtą ir lėšas tol, kol dirbi, ar dirbti tol, kol gyveni? Pirmoji klausimo dalis atrodo patraukliau, tačiau neretas vis tiek gyvena pagal antrąją klausimo dalį“, – sako S. Plitin-Tamavičienė.

Stebinanti „meilė“ nekilnojamajam turtui

Asmeninių finansų konsultantės teigimu, tikra tiesa, kad tie žmonės, kurie gauna didesnes pajamas, daugiau jų ir išleidžia. Pasak jos, tai – natūralu, nes daugelis yra įsitikinę, kad jų pajamos niekad nesikeis, ar bent jau nesumažės.

„Taip nė vienas iš jų nesitiki gyvensiąs vien tik iš pensijos, o turės kažkokį papildomų pajamų srautą. Tačiau galime pažvelgti aplink ir įsivertinti, kiek mūsų pažįstamų žmonių yra pasiekę kokių nors finansinių aukštumų ar kiek iš jų uždirba daugiau? Mano manymu, būtent tie, kurie uždirba mažiau, kur kas labiau moka elgtis su savo finansais“, – pastebi pašnekovė.

Ją taip pat stebina šalies gyventojų noras „įmerkti“ pinigus į nekilnojamąjį turtą, galvojant, kad iš sukauptų lėšų pavyks nusipirkti antrą būstą, kuris generuos pajamas iš nuomos. Vis dėlto, tokioms investicijoms dabar – tikrai nepalankus metas, nes paskolos – kur kas brangesnės nei anksčiau.

„Mūsų tautiečiai pernelyg pasitiki savo jėgomis ir ne visada teisingai investuoja. Neretas galvoja, kad jis yra nepažeidžiamas, jog visada bus sveikas, turės darbą ir pan., ir nesirūpina savo finansine ateitimi. Žinoma, jeigu žmogus išmano tam tikrą sritį, pavyzdžiui, meną, galbūt jis investuos į meno kūrinius. Kaip bebūtų, taupyti reikia, ir tam reikia atsidėti bent 10 proc. nuo savo pajamų“, – teigia S. Plitin-Tamavičienė.

Taupyti – tai ne tik kaupti

Pagal vieną pagrindinių asmeninių finansų valdymo taisyklių – 50-30-20 – nurodoma 20 proc. pajamų skirti taupymui, finansų ekspertės teigimu, bent 10 proc. atidėjimas – jau gera pradžia. Tačiau tai nereiškia, kad visą sumą reikia skirti tik vienam taupymo tikslui, pavyzdžiui, kaupti pensijai.

„Tai gali būti tiek taupymas brangesniam pirkiniui, tiek ir būsimai pensijai. Iš viso skiriamos trys taupymo rūšys, kurios išskiriamos pagal taupymo tikslus: trumpalaikis, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis taupymai“, – sako specialistė.

Trumpalaikis taupymas atliekamas, kai taupoma kokiam nors brangesniam pirkiniui, pavyzdžiui, atostogų kelionei, naujai buitinei technikai ir kt. Trumpalaikiškumą pabrėžia ir tai, kad sukaupti pinigai bus panaudojami pakankamai greitai.

Vidutinio laikotarpio taupymas – tai struktūruotas ir disciplinuotas taupymas, kai taupoma reguliariai. Toks taupymas apima kaupimą pensijai III pensijų pakopoje ar per investicinį gyvybės draudimą ir pan.

„Tai – pakankamai paprasta taupymo rūšis, tačiau jai reikia laiko. Vien tai, kad tokio taupymo priemonėms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, yra patraukli paskata taupyti ilgesnį laiką. Be to, taip kaupiamas likvidus kapitalas, kurį, jei labai reikia, galima pakankamai greitai išsigryninti, taikant tam tikras nuostatas: sutarties nutraukimo mokestis, GPM lengvatos grąžinimas ir kt.“, – paaiškina asmeninių finansų konsultantė.

Galiausiai, egzistuoja ilgalaikis taupymas, kai kaupiamas kapitalas, kurį atsiimti bus galima tik po pakankamai ilgo laiko. Dažniausiai sutinkamas tokio taupymo tipo pavyzdys – kaupimas II pensijų pakopoje.

Nors viešojoje erdvėje netrūksta oponuojančių II pensijų pakopai, teigiančių, kad 3 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, patenkančių į asmeninę II pakopos sąskaitą, sudaro reikšmingą daugiau uždirbančiųjų darbo pajamų dalį. Vis dėlto, finansų ekspertų teigimu, net ir sumažėjus atlyginimui, tie patys 3 proc. vis tiek papildys pensijai kaupiamų lėšų sąskaitą, o kitoms reikmėms vis dar lieka 97 proc. atlyginimo.

„Žinoma, jaunas žmogus gali sakyti, kad jis negyvens iš pensijos, ar jos net nesulauks, o gyventi reikia dabar. Tačiau, sulaukus pensinio amžiaus, būtent II pensijų pakopoje sukauptos lėšos gali reikšmingai prisidėti prie sotesnio gyvenimo būnant pensijoje. Tuo labiau, kad III pensijų pakopoje sukauptos lėšos gerokai dažniau atsiimamos anksčiau laiko – dar iki pensijos. Tad, norint pasiekti gerų rezultatų taupant, vertėtų pasimokyti finansinės disciplinos“, – tikina vyr. patarėja–ekspertė S. Plitin-Tamavičienė.

 

Manęs nuolat klausia, o kuo gi skiriasi II pakopos pensijų kaupimas bendrovėje, kuri priskiria asmeninį finansų konsultantą, ir tokioje, kur neturi ir esi aptarnaujamas nuolat besikeičiančių vadybininkų „bendrojo srauto“ ir „penkių minučių prie langelio“ principu?

Ko gero, reiktų paminėti, kad asmeninio finansų konsultanto darbas yra papildomai neapmokestinamas, nes pensijų kaupimui yra taikomi tik tie mokesčiai, kurie nustatyti pensijų kaupimo įstatyme. Reiškia, tai tik naudingas „priedas“ prie jūsų sutarties, nuolatinės aktualios informacijos šaltinis ir sutarties aptarnavimo garantas. Paklausite, o kam visa tai?

Ar žinote, kad nuo II pakopos pensijos kaupimo veiklos pradžios Lietuvoje jau praėjo virš 20 metų? Skaičiavote, kiek reformų (makro ir mikro) per tą laiką įvyko? O ar girdėjote, kad Seimo opozicija rugpjūčio pradžioje pateikė dar vieną Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektą?

Įstatymo pakeitimo projektu siūloma didinti išmokų ribas ir liberalizuoti gyventojų dalyvavimą II pensijų pakopoje, o tiksliau:

  1. Siūloma keisti pensijos išmokų ribas:
  • vienkartinės, nedalomos, pensijų išmokos ribas pakelti nuo dabartinių 5000 Eur iki 10000 Eur;
  • periodinių išmokų ribas pakelti nuo 10000 Eur iki 20000 Eur;
  • anuiteto įsigijimo ribas taip pat pakelti nuo dabartinių 10000 Eur iki 20000 Eur.

 

2. Taip pat pataisos numato automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą liberalizavimą:

  • savarankiško apsisprendimo laisvė dėl kaupimo pensijai, atsisakant automatinio įtraukimo;
  • galimybė bet kada pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo.

 

Aišku, bet kurio įstatymo pakeitimo projektas dar turi praeiti ilgą kelią nuo jo pateikimo svarstyti Seime iki Prezidento patvirtinimo ir įsigaliojimo. Tačiau, ar esate tikri, kad visa jums aktuali informacija jums būtų pateikta aiškiai ir laiku? Ar per paskutines didžiąsias reformas jūsų pensijos kaupimo bendrovė jus informavo apie esminius pakeitimus, įtakojančius jus asmeniškai?

Esu tikra, kad įvyks dar ne viena pensijų kaupimo sistemos reforma, tad profesionalus asmeninis finansų konsultantas man atrodo akivaizdi pridėtinė vertė. O ką manote jūs?

Ar žinote, kad:

  • šiai dienai nedarbingumas Lietuvoje yra turbūt mažiausias per paskutinius 10 metų;
  • šiuo metu mūsų šalyje yra įdarbinta apie 1.300.000 darbuotojų;
  • įmonių, kuriose jie yra įdarbinti, skaičius sudaro apie 43.000 (taip pat didžiausias per paskutinius kelerius metus);
  • vidutinis darbo užmokestis taip pat yra pasiekęs neregėtas aukštumas, gegužės mėnesio duomenimis – 1.579 Eur.

Visi šie faktai reiškia, kad tikimybė rasti gerą reikiamos srities specialistą yra labai žema, nes dar neįdarbintų kvalifikuotų savo srities atstovų rinkoje liko visai mažai. Taip pat ženkliai padidėjęs vidutinis darbo užmokestis reiškia, kad įmonės ir nebeturi daug potencialo dar kelti atlyginimus. Kaip tuomet darbdaviui reikėtų išlaikyti savo darbuotojus?

 

Iš esmės, darbas turėtų tenkinti darbuotojo poreikius pagal Maslow piramidę, nuo pačių bazinių iki ypatingų, aukščiausios grandies:

  • fiziologiniai – atlyginimas, darbo vietos tinkamas įrengimas, gėrimų ir maisto užtikrinimas, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas;
  • saugumo – draudimai (trumpalaikis, ilgalaikis, kritinių ligų, traumų, sveikatos), papildomas pensijos kaupimas darbdavio lėšomis, psichologo konsultacijos, saugi aplinka;
  • socialiniai – santykiai su bendradarbiais, bendros veiklos, konstruktyviai sprendžiami konfliktai, santykis su tiesioginiu ir aukščiausios grandies vadovu, komandiškumo skatinimas ir palaikymas;
  • pagarbos ir įvertinimo poreikiai – atliekamo darbo pripažinimas, tiesioginio vadovo pagarbus elgesys, organizacijos reputacija, kolegų pagarba;
  • savirealizacijos poreikiai – kvalifikacijos kėlimo užtikrinimas ir skatinimas, lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti iš namų, prasminga ir turinti tikslą darbo veikla, laisvė rinktis darbo atlikimo priemones.

 

Struktūriškai modernus darbo užmokestis susidaro iš keturių dalių: pastovioji materialioji dalis, nepastovioji materialioji dalis, motyvacinė trumpalaikė, motyvacinė ilgalaikė. Panagrinėkime visas šias dalis šiek tiek išsamiau.

  1. Darbo užmokesčio pastovioji materialioji dalis, mokama pinigais – bazinis (tarifinis) darbo užmokestis, t.y. valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis. Ši dalis yra reglamentuota LR Darbo kodeksu. Tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
  2. Darbo užmokesčio nepastovioji materialioji dalis, mokama pinigais – papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Tai yra priedai už įgytą kvalifikaciją, priemokos už papildomą darbą, įvairios premijos už atliktą darbą.
  3. Darbo užmokesčio nepastovioji (trumpalaikė) motyvacinė dalis – tai dažniausiai yra nefinansiniai arba netiesioginiai finansiniai paskatinimai. Tai galėtų būti išmokų paketas, į kurį įeina mokymai, tobulėjimo programos, sveikatos draudimas, darbo vietos planuoti atnaujinimai, sutarti nemokami pusryčiai arba pietūs darbdavio sąskaita tam tikrą dieną per savaitę, papildomos poilsio dienos (ligos, už apvalius gimtadienius, už savanorystę, už stažą ir t.t.), nelaimingų atsitikimų trumpalaikis draudimas, kelionių draudimas ir pan.
  4. Darbo užmokesčio pastovioji (ilgalaikė) motyvacinė dalis – tai papildomas, bet būtinai ilgalaikis motyvacinis paketas, nes darbuotojas turi žinoti, kad tas paskatinimas liks ne trumpiau nei tam tikrą sutartą laiką (bent porą metų). Siekiant geriausios darbuotojų patirties, į šį paketą gali įeiti: moderni darbo vieta, įtraukianti, darbą ir asmeninį gyvenimą suderinanti darbo aplinka, pastovus namų biuro biudžetas, o taip pat ilgalaikis gyvybės draudimas bei III pakopos pensinis kaupimas su pastoviu periodiniu investavimu.

Jeigu tikrai vertinate savo darbuotojus, kurie besąlygiškai yra svarbi įmonės grandis, įvertinkite, ar jų darbas patenkina aukščiau nurodytus poreikius. Prisiminkite, kad papildomų naudų paketas kartais motyvuoja daug labiau nei kasdienių poreikių patenkinimas. Sudarykite ir kasmet peržiūrėkite sudarytą naudų paketą, kad jis motyvuotų darbui ir dabar, ir ateityje.

Kam gali nepatikti leisti pinigus ir pirkti geidžiamus daiktus? Pripažinkime, mes nenorime ruoštis blogesniems laikams, nenorime taupyti, nenorime tikėti, kad blogesni laikai ateis.

Akivaizdus to pavyzdys yra 2021-ųjų metų Estijos eksperimentas, kai buvo leista gyventojams patiems pasirinkti, ką toliau daryti su savo II pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis. Pasirinkimui buvo siūlomi trys variantai: likti kaupime, pinigus perkelti į asmenines investicines sąskaitas arba susigrąžinti pinigus į savo kišenę, sumokėjus 20% pajamų mokesčio.

Tais metais estai išsiėmė iš pensijų sąskaitų apie 1.3 mlrd. eurų. Estijos centrino banko duomenimis, tais metais smarkiai padidėjo būsto paskolų bei automobilių lizingo paklausa. Dalis gyventojų padengė savo turėtus įsiskolinimus pagal kreditines korteles ir kitus kreditus. Buvo laukiama, kad estai dalį išimtų lėšų įels į savo investicines sąskaitas, tačiau iš 1.3 mlrd. eurų investavimui buvo skirta tik apie 30 mln. O blogiausia – kad didžioji dalis išimto kapitalo, kuris pensijų fonduose buvo investuojamas, nugulė tiesiog banko sąskaitose, leidžiant jiems nuvertėti. Verta paminėti, kad Estijoje šiemet užfiksuota infliacija yra viena aukščiausių – 2022 m. gegužę viršijo 20%. Ir, savaime aišku, nemaža išimtų investicijų dalis buvo tiesiog išleista vartojimui – geidžiamoms prekėms ir paslaugoms (ne pirmos būtinybės) įsigyti.

O ką darytų lietuviai, jeigu jiems būtų leista išsiimti II pakopos sukauptas lėšas? Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) buvo užsakyta Spinter tyrimų apklausa. Apklausos apie pensiją metu respondentams buvo užduoti šie klausimai:

  • Kaip žmonės išleistų pensiją, jei visą sumą gautų iškart (%)
  • Kaip pensiją išleistų aukštąjį / nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (%)
  •  Kaip pensiją išleistų aukštesnįjį / vidurinį / spec. vidurinį išsilavinimą turintys žmonės (%)
  • Kaip pensiją išleistų žmonės, neturintys vidurinio išsilavinimo (%).

 

Apklausos rezultatai rodo, kad:

  • 57% – aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, rinktųsi skirstyti sukaupta pensiją ilgesniam laikotarpiui. Tik 7% šios grupės respondentų rinktųsi išleisti santaupas būstui, kelionėms arba pramogoms.
  • 49% – vidurinio išsilavinimo neturintys žmonės, mažiausiai linkę pensiją dėlioti keliolikai metų į priekį. Šį apklaustųjų grupė du kartus labiau linkusi išleisti sukauptą sumą kelionėms ir pramogoms. Ta pati grupė yra tris kartus labiau linkusi išleisti santaupas būstui.

Leisti pinigus visada yra daug maloniau, nei juos taupyti ir riboti save. Tačiau gyvenant šia diena, mes netenkame potencialo gražesniam rytojui. Statistika vis dėlto rodo, kad apie ateitį daugiau galvoja aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės.

Prieš porą dienų visiškai atsitiktinai vienas iš socialinių tinklų man išmetė darbuotojo paieškos reklamą. Dažniausiai į darbo reklamas nelabai įsiskaitau, nes jos būna labiau orientuotos į darbuotojo atsakomybių nei galimybių vardinimą. Bet ši reklama buvo kitokia. Ir ne siūlomas atlyginimas 2500–3000 eur bruto mane sužavėjo, o ilgiausias sąrašas pridėtinių verčių, kurios labai jau padidina šios darbo vietos svorį.

Įmonė siūlė (cituoju):

„Kiekvienas darbuotojas gauna išmokų darbuotojams paketą, į kurį įeina:

  1. Augimo galimybės: profesionali ir palaikanti komanda, el. mokymai, daugybė tobulėjimo programų; (įskaitant profesinius pažymėjimus); 100+ profesijų vidinio mobilumo galimybėms;
  2. Sveikata ir gerovė: įvairi, įtraukianti, darbą ir asmeninį gyvenimą suderinanti darbo aplinka; sveikatos draudimas nuo pirmos įdarbinimo dienos; psichinės gerovės praktika; dalinis psichologo konsultavimo kompensavimas; tylos ir miego zonos biure; žaidimų kambariai;
  3. Mišrios darbo sąlygos: namų biuro biudžetas (po bandomojo laikotarpio); moderni darbo vieta, sukurta kartu su antropologu, siekiant geriausios darbuotojų patirties;
  4. Papildomos apmokamos poilsio dienos: 2 pasikrauti, 2 ligos dienos, 1 už savanorystę, už apvalius gimtadienius, už stažą;
  5. Piniginių kompensacijų paketas: nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų draudimas; finansinė parama nelaimingų atsitikimų atveju, kelionių draudimas; III pakopos pensijų fondo įmoka po 1 metų darbo.“

 

Įspūdinga, tiesa?

Tada ir pagalvojau, kaip skirtingai, vis dėlto, darbdaviai vertina savo darbuotojus. Aišku, nemažai įmonių yra neblogai susitvarkiusios. Bet dažnai pasitaiko, kad įmonės ne tik nepakankamai vertina savo jau esamus darbuotojos, bet kažkodėl dar ir skirtingai vertina naujus ir jau dirbančius, gal net net ne vienerius metus, darbuotojus. Nes apie pastaruosius visiškai pamiršta, lyg jie turėtų likti iš įpročio. Čia kaip tos paplitusios įstorijos su telekomunikacijų operatoriais, kurie lanksčias ir itin patrauklias sąlygas siūlo tik naujiems abonementams, bet visiškai pamiršta apie senus, lojalius savo klientus, kurie vis dar moka visiškai nekonkurencingas rinkos kainas.

Visi darbdaviai vienbalsiai teigia, kad vienas didžiausių iššūkiu Lietuvoje šiuo metu yra darbuotojai – naujų paieška ir jau esamų kvalifikuotų darbuotojų išlaikymas ir motyvavimas siekti vis aukštesnių tikslų. Tačiau absoliuti dauguma darbdavių daro vis tas pačias apmaudžias klaidas. Svarbiausios jų yra šios:

  • Nuolat girdime apie augantį vidutinį darbo užmokestį rinkoje. Tačiau kai kurių įmonių seni darbuotojai vis gauna tuos pačius atlyginimus. Labai dažnai atlyginimas sudaromas iš pagrindinės pastovios ir papildomos kintamos dallies, kuri priklauso nuo atlikto darbo/pardavimų apimties. Tokiems darbuotojams argumentuojama, kad jų atlyginimai gali augti, jeigu jie daugiau dirbs. Tačiau naujiems tos pačios įmonės darbuotojams sudaromos daug palankesnės darbo sąlygos ir atlygis už daug mažesnės apimties darbą yra ženkliai didesnis.
  • Pamirštama laikų peržiūrėti atlyginimus ir būtinai atsižvelgti į darbuotojo atliekama darbą, užimamas pareigas bei situaciją ir tendencijas rinkoje. Tai ypatingai reikšminga sparčiai augant infliacijai. Atlyginimas turėtų augti bent 5% (priklausomai nuo jau skiriamo darbo užmokesčio). Kartais atlygio pakėlimas būna tiek nereikšmingas, kad gali sukelti darbuotojo pasipyktinimą vietoje dėkingumo.
  • Ar teko girdėti darbdavio pareiškimus, kad biudžete nėra lėšų atlyginimo kėlimui, tačiau darbuotojui besiruošiant išeiti iš darbo ir pateikus pareiškimą, staigą atsiranda ir galimybės pakelti atlyginimą arba išmokėti papildomas premijas?

 

Prisiminkite, kad neperžiūrėjus atlyginimo ir nepasiūlus papildomų verčių paketo, bei dėl to praradus vertingą lolalų darbuotoją, najuo darbuotojo paieška, atranka ir įvedimas į darbą jums kainuos daug brangiau. Didelė darbuotojų kaita įmonėje ne tik padidina kaštus, bet ir sukuria labai prastą socialinį verslo įvaizdį. Todėl kuo skubiau atlikite sekančius veiksmus:

  •  Jūsų esami darbuotojai yra labai svarbi įmonės grandis. Įvertinkite, ar jie gauna jų pareigas ir darbo kokybę atitinkančius darbo užmokesčius. Nedelskite.
  • Stebėkite, kad atlyginimai rinkoje neaugtų ženkliai greičiau, nei atlyginimai įmonės viduje.
  • Sudarykite papildomų naudų paketą – kartais jie motyvuoja labiau nei atlyginimas. Juk jūsų konkurentas, ko gero, gali mokėti tiek pat darbo užmokesčio, bet pridėtinių verčių paketas gali ženkliai skirtis ir motyvuoti daug ilgiau bei efektyviau nei pagrindinis darbo užmokestis.