Uncategorized

24 Sau Nuo nulio iki Mėnulio…

06 Sau 2024 metai. Ko tikėtis ir kaip keisis pagrindinės išmokos ir mokesčiai?

Prasidėjo nauji 2024 metai. Atrodo, sunkumai ir didžiausios grėsmės po truputi nurimsta ir naujienos nuteikia visai optimistiškai. Tai ką mums žada šie metai? Kaip keisis pagrindinės išmokos ir mokesčiai?

2024-ieji yra pirmi metai Lietuvos istorijoje, kai naujų pensinio amžiaus žmonių yra daugiau nei naujų dirbančio amžiaus žmonių. O tai nėra geriausios naujienos mūsų mokesčių mokėtojams ir pensininkams, kadangi žinome, jog valstybinės pensijos, kaip ir daugelis kitų pašalpų, yra mokamos praktiškai tiesioginio surenkamų mokesčių paskirstymo principu. Tad suprantama, kodėl valstybei planuojant surinkti į biudžetą 16,98 mlrd. eurų, išlaidos sieks 20,6 mlrd. eurų.

Šiais metais mūsų laukia nemažai pokyčių išmokų dydžiuose:

• Vidutinės pensijos augimas siekia 65 eurus. Tai reiškia, kad žmogus, kuris 2023 metais gavo vidutinę pensiją – 540 eurų, nuo naujųjų metų gaus 605 eurų dydžio pensiją. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja 70 eurų ir nuo šiol sieks 644 eurus.
• Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti ilgėja 5 mėnesiais – iki 33,5 metų. Vyrai į pensiją 2024-aisiais išeis sulaukę 64 metų ir 8 mėnesių (dviem mėnesiais vėliau nei 2023-aisiais), o moterys – 64 metų ir 4 mėnesių (keturiais mėnesiais vėliau). Būtinasis stažas senatvės pensijai kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
• Vienišo asmens išmoka bei našlių pensijos bazinis dydis padidėjo daugiau nei trimis eurais iki 38,23 euro. Šią išmoką gauna apie 240 tūkst. gyventojų.
• Minimali mėnesio alga (MMA) didėja 10 proc., arba 84 eurais – iki 924 eurų „ant popieriaus“, arba iki 709 eurų „į rankas“.
• Universali išmoka vaikui (vaiko pinigai), mokama kas mėnesį vienam iš tėvų, padidės iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms mokama išmoka vaikui kartu su papildoma dalimi – iki 152,9 euro.
• NPD (neapmokestinamas pajamų dydis) didėja 20 proc. (122 eurais) – iki 747 eurų. NPD didinimas pajamas „į rankas“ padidins žmonėms, uždirbantiems iki 2167 eurų per mėnesį „ant popieriaus“ arba vieną vidutinį darbo užmokestį (VDU). Sodros duomenimis, iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. gyventojų.
• Didėjant MMA, iki 64,49 euro auga mėnesio įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo mokestį.
• Padidėja minimali pajamų mokesčiu neapmokestinama visa komandiruotėms į užsienį skirta dienpinigių suma – darbuotojo alga turi būti lygi arba didesnė negu 1524,6 euro, arba darbuotojui taikomas valandinis atlygis, lygus arba didesnis nei 9,3 euro.
• Į pensijų kaupimą naujai įtraukiami tie žmonės, kurie sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų, dirbo samdomą darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje. Pakartotinai yra įtraukiami ir tie žmonės, kurie prieš trejus metus, t. y. 2021 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Ši informacija turi atsispindėti asmeninėje Sodros paskyroje jau nuo 2024 m. sausio 6 d.
• Valstybės įmokų tarifas į antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių fondus skaičiuojamas nuo užpraėjusių metų VDU, kuris 2022-aisiais siekė truputį daugiau nei 1,8 tūkst. eurų. Todėl 2024-aisiais valstybės įmokos dydis sieks nebe 23,9 euro per mėnesį, o maždaug 27,04 euro. Tai sudarys apie 324 eurus per metus

Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.

Daugiau apie antrą pensijų pakopą skaitykite ankstesneme mano straipsnyje https://svetlana.lt/2023/01/11/816/ arba susisiekite asmeniškai.

29 Lap Tai, ko nežinojote apie gyvybės draudimą

Šiandien vienas klientas palygino lietuvių požiūrį į gyvybės draudimą su mūsų kelininkų požiūrių į sniegą, pasakęs: „Visi žino, kad žiema ateis, sniegas iškris, bet kiekvieną žiemą tas pats – kelininkai niekada tam nepasiruošę ir priemonių visada trūksta, visada pradedame ruoštis per vėlai“.

Lygiai taip pat ir su gyvybės draudimu. Vieninteliai žmonės, kurie labai noriai ir patys ateina apsidrausti yra tie, kas jau išgyveno širdies smūgį, susirgo onkologija, cukralige arba kita sunkia liga. Paklausus, kodėl jie neatvyko anksčiau, jie atsako: „Todėl, kad nežinojau, kad man tai nutiks.”

Bet štai keli dalykai apie gyvybės draudimą, apie kuriuos galbūt net nepagalvojote:

• Galvojate, kad jums nereikia draudimo, nes esate sveikas? – Jeigu šiuo metu nejaučiate gyvybės draudimo poreikio – tai yra vienintelis momentas, kai galbūt dar galite įsigyti draudimą pilna apimtimi. Tą dieną, kai suprasite, kad draudimas jums yra reikalingas, jau jo nebeįsigysite, nes draudimo bendrovės draudžia tik sveikus žmones ir rūpinasi visomis ligomis ir traumomis bei jų pasekmėmis, kurie nutinka jau apsidraudus.
• Sakote, jums nereikia gyvybės draudimo, nes koks jums skirtumas, kas bus po jūsų mirties? – Jūs absoliučiai teisus! Niekam nereikalingas gyvybės draudimas! Jeigu, aišku, nemylite savo šeimos. Gyvybės draudimas – tai ne tai, ko reikia jums, o tai, ką jūs turėtumėte norėti įsigyti dėl tų, kurie dalinasi su jumis savo gyvenimu. Nes kai myli kažką, nori rūpintis juo ne tik kol esi gyvas, o tiek, kiek gali. Gyvybės draudimas rūpinasi jūsų artimaisiais net kai jūsų jau nebėra.
• Kas dar? Išmoka artimiesiems mirties atveju – tai mažiausia, ką gali padaryti gyvybės draudimas. Svarbiausia, ką daro gyvybės draudimas – tai išmokos JUMS jūsų ligų, traumų ir operacijų atvejais. Kartais mirtis yra paprasčiausia išeitis. Bet kas, jeigu “mirsi” tik dalinai? Kas, jeigu ištiks onkologija, insultas, infarktas, kaip nutiko tavo draugui, kolegai, artimajam arba tam visai nepažįstamam, kurio istoriją kažkada matei per kažkurią televizijos laidą? Manai, jiems ir jų šeimai būtų pagelbėję, pvz., papildomi 50.000 eurų? „Truputi mirus” tu lieki be pajamų, be darbo, be sveikatos, be orumo, o kartais be šeimos ir be draugų (nes visi turi toliau gyventi) ir stebi, kaip viskas, ką bandei sukurti per savo gyvenimą, kas tau atrodė taip svarbu, po truputi griūva.
• „Brangu! Geriau atsidėsiu tuos pinigus kas mėnesį ir, kai prireiks, turėsiu.“ – Disciplinos trūkumas yra didžiausia žmonijos problema. Niekas neatsideda pinigų insultui, onkologijai, infarktui. Galvojame: „Ai, aš tai jau tikrai nesusirgsiu. Taigi prisižiūriu, sveikai maitinuosi, sportuoju.“ Nei vienas iš šių faktorių nėra eliminuojantis susirgimą. O gyvybės draudimas visada kainuoja mažiau nei išlaidos ir pasekmės, su kuriomis susiduriame susirgus sunkia liga. Prisiminkite, dar ne vienas žmogus nenuskurdo dėl to, kad turėjo gyvybės draudimą ir mokėjo už jį įmokas, bet daug šeimų bankrutavo arba turėjo rimtų finansinių iššūkių dėl to, kad gyvybės draudimo neturėjo.
• Tikimybė mirti iki 65 metų amžiaus yra 1 iš 200.000. Tikimybė tapti neįgaliu iki 65 metų amžiaus yra 1 iš 300.000. Tačiau tikimybė susirgti kritine liga iki 65 metų amžiaus yra 1 iš 3. Būtent todėl neturėti gyvybės draudimo – tai kaip mesti kauliuką kiekvieną rytą: pasiseks/nepasiseks. Gyvenimas – ne loterija. Mes draudžiamės ne dėl tikimybės susirgti, tapti neįgaliu arba mirti, o dėl tų sunkių pasekmių, kurių norime išvengti, jeigu tai nutiks.
• Sakoma, apsidrausti geriau penkiais metais per anksti nei viena diena per vėlai. Juk jeigu tik vieną dieną per visą tavo gyvenimą tau staiga prireiks parašiuto, bet būtent tą dieną tu jo neturėsi, tai tau jo niekada daugiau nebeprireiks.

Šiemet net 4 mano klientai negavo gyvybės draudimo dėl jau turimų sveikatos sutrikimų, apie kurias jie net nenutuokė arba manė, kad jie yra nereikšmingi. Ne, jie nebuvo priešpensinio amžiaus!!! Trys iš jų buvo šiek tiek virš 30 metų, vienas – 50 metų amžiaus! Mes visi nuolat vaikštome plona draudžiamumo riba. Ir tik laiko klausimas – kada būsime nebedraudžiami.

19 Lap Ar reikia turėti pensijos kaupimo planą ir ar anuitetas gali būti išsigelbėjimu?

Politikams ir vėl ir vėl svarstant mūsų pensijų sistemą bei antrosios pensijų pakopos efektyvumą ir naudingumą, visuomenėje natūraliai kyla abejonės dėl šios bei kitų pensijų kaupimo sistemos dalių. Svarbiausia, kad „lengvų pinigų amžiuje“, kai visur žadamas lengvas ir greitas uždarbis iš investicijų į sutelktinio investavimo platformas, krypto valiutą bei kitas aukšto rizikingumo priemones, kurios skirtos tikrai ne kiekvienam, žmonės nebenori net galvoti apie ilgalaikį periodinį investavimą su vidutine grąža. Tikimasi uždirbti didelę grąžą ir sukaupti didžiulę pinigų pagalvę iki senatvės – kapitalo atsargą, iš kurios galės ilgai ir sočiai gyventi.

Tačiau laimingo pensininko ir sočios pensijos paslaptis yra ne turėti turtą. Nes turtas gali būti pamestas, pavogtas, sugadintas, priteistas kitam, pasisavintas po skyrybų ir kitokiais būdais. Todėl pagrindinis tikslas – užtikrinti pragyvenimui būtiną nuolatinių pajamų šaltinį. Kodėl? Dėl vienos paprastos ir dažnai pernelyg nuvertinamos priežasties – ilgaamžiškumo. Žmogus iki pensijos sukaupęs didesnę pinigų sumą, bet neužtikrinęs nuolatinių pajamų šaltinio, ko gero, su sukaupta suma pasielgtų neracionaliai. Labiausiai tikėtina, su pinigais šis žmogus pasielgs vienu iš šių būdų:

Pirmas variantas – šis yra praktiškai dažniausiai pasitaikantis. Dažniausiai, ir labiausiai tikėtina, kad pinigai būtų iššvaistyti momentiniams pirkiniams ir poreikiams, atsiradusiems dėl staigiai sumažėjusių pajamų, kam žmogus niekada nebūna pasiruošęs. Pinigai, ko gero, būtų išleisti labai greitai, neįvertinus ilgaamžiškumo tikimybės.

Antras variantas – sukauptas kapitalas būtų laikomas banke, kur po truputi nuvertėtų. Dalis pensininkų nedrįstų leisti pinigų savo gyvenimo svajonėms – kelionei, sodybai, teniso klubui ar kitai svajonei įgyvendinti. Pinigai tikėtina ilgai liktų jų sąskaitoje, kol po mirties jų vaikai tuos pinigus išleistų savo tėvų svajonėms įgyvendinti – nuvyktų į kelionę, nusipirktų sodybą…

Trečias variantas – taip pat ypatingai paplitęs pastaruoju metu – prasta investicija. Dalis pensininkų, ko gero, galėtų susigundyti „ pelningo investavimo“ pasiūlymais arba sukčių pasakojimais ir prastai investuotų arba tiesiog prarastų savo sukauptas lėšas.

Todėl mūsų šalyje taip nemėgstamas ir dar nesuprastas anuitetas, vis dėlto, yra vienas iš geriausių būdų užtikrinti ilgą ir laimingą gyvenimą pensijoje, nes šiuo būdu neišmokama visą sukaupta sumą iš karto. Kas tai yra? Anuitetas – tai, paprastai tariant, yra garantija, kad pensijos išmokas gausite iki gyvenimo pabaigos. Pati Sodros pensija taip pat panaši į anuiteto principą. Tik didžiausias jos trūkumas yra priklausymas nuo demografinės, politinės, ekonominės šalies padėties. Sodros pensija yra mokama tiesioginio paskirstymo principu ir, iš esmės, tiesiogiai priklauso nuo valstybės surenkamo biudžeto.

Niekam ne paslaptis, kad šiuo metu į Sodros biudžetą vienam pensininkui mokesčius moka trys dirbantieji, o po dviejų dešimtmečių vieną pensininką išlaikys tik du dirbantieji. Tad, tikėtina, Sodros pensijos dalis, tenkanti vienam pensininkui, ženkliai sumažės. Todėl pilnas pensijos vaizdas stipriai priklausys nuo antroje ir trečioje pakopoje sukauptų lėšų. Antroji pensijos pakopa tiesiogiai priklausys nuo sukaupto per darbingą laikotarpį kapitalo ir bus išmokama papildomai prie Sodros pensijos. O trečiojoje pakopoje arba kitais savarankiško kaupimo būdais sukaupta vertė galėtų būti svari pagalba, atsiradus didelėms ir nenumatytoms išlaidoms (pvz., sunkiai ligai užklupus).

Surinkus 100 žmonių vienoje salėje ir uždavus jiems vienodą klausimą apie pensiją, visi sutiks, kad dalis gyvens ilgai, virš 80 metų amžiaus, dalis tikėtina nesulauks pensinio amžiaus, dalis pensiją sutiks sunkiai sirgdami, todėl jiems prireiks ypatingos medicininės pagalbos. Bet nei vienas negalės pasakyti, kokia ateitis laukia kiekvieno iš jų asmeniškai. Todėl reikia būti pasiruošusiems bet kuriam variantui. Būtent tai šiuo metu ir bandoma sukurti mūsų pensijų kaupimo sistemos pagalba. Tik šiai dienai pensijos kaupimui vis dar skiriame per mažai.

Per daug lietuvių, „planuodami“ pensiją, vadovaujasi principu „bus, kaip bus“. Aišku, galima juos suprasti, kadangi viskas, kas susiję su ateitimi, yra pernelyg nekonkretu, ypač kai kalbama, apie pajamų ir išlaidų būtinybę. Niekas nežino, kiek konkrečiai išlaidų mes turėsime sulaukę pensijos. Bet planas „bus, kaip bus“ tiesiog nesuveiks.

Kuo ilgiau jūs gyvensite, tuo daugiau finansinių krizių išgyvensite, tuo daugiau tikėtina sirgsite, tuo daugiau ir anksčiau sukauptų pinigų išnaudosite, tuo labiau tikėtina, kad sukauptas kapitalas nuvertės. Todėl pasaulio pensijų kaupimo ekspertai rekomenduoja skirti apie 15% nuo jūsų mėnesio pajamų ir pradėti atsidėti kaip įmanoma anksčiau.

29 Spa Apie mane finansų konsultanto profesijoje