Krūties vėžys – dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Suserga kas aštunta moteris

29 Spa 2022

Krūties vėžys – dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Suserga kas aštunta moteris

Nuo 1985 metų spalis minimas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Krūties vėžys – dažniausia išsivysčiusių šalių moterų onkologinė liga. Jau daugelį metų iš visų moterų onkologinių susirgimų ši liga dažniausia ir Lietuvoje. 2021 metų Nacionalinio vėžio instituto duomenys parodė, jog kasmet Lietuvoje krūties vėžio diagnozę išgirsta net 1 600 moterų.

Krūtų vėžys – antra pagal dažnumą mirčių priežastis EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija), kuriai priklauso 38 pasaulio valstybės. EBPO savo ataskaitoje nurodė, kad vėžys sudaro 25 proc. visų mirčių priežasčių pasaulyje. Tai antra mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų (31 proc.). EBPO vėžį priskiria prie ligų, nuo kurių mirčių būtų galima išvengti efektyviai taikant prevencines priemones (mirčių sumažėtų net 32 proc.) bei efektyvų gydymą (26 proc.). Deja, Lietuva visoje šioje statistikoje atsiduria lentelių apačioje.

Statistika sako, jog krūties vėžiu Lietuvoje suserga viena iš aštuonių moterų. Kas penkta jų – jaunesnė nei 50-ties. Daugiau nei 90 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, yra visiškai išgydomos. O svarbiausias sėkmingo gydymo veiksnys yra ankstyvas šios ligos nustatymas. Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę. Manoma, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos. Deja, nuolatinės kartotinos patikros tikslas – tik nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet ji gali būti visiškai pagydyta. Patikra neapsaugo nuo vėžio, tai tik būdas ligą nustatyti anksti, kai ji lokalizuota tik krūtyje ir nėra išplitus į  limfmazgius ar kitus gyvybiškai svarbius organus.

Krūtims tirti yra naudojami tyrimai, galintys optimaliai tiksliai įvertinti atsiradusius pakitimus. Anksčiau labai skatinta savityra šiandien nerekomenduojama. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti pakitimus didesnius nei 2 cm, o tai jau antroji ar vėlesnė ligos stadija. Gydytojų tikslas – pirmoji stadija ar net ikivėžinė būklė, kurią dažniausiai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu.

Gydytojai mamologai teigia, kad krūtų ligų, tarp jų ir krūties vėžio išsivystymą gali lemti daug skirtingų priežasčių: endogeniniai moteriški hormonai (estrogenas, estradiolis), ankstyvas menstruacinis ciklas, vėlyva menopauzė (55 m. ir vėliau) bei iki 30 metų amžiaus gauta jonizuojanti spinduliuotė į krūtų sritį dėl tam tikros ligos. Karcinogeninį bei ko-karcinogeninį poveikį organizmo ląstelių funkcionavimui gali turėti ir geležies perteklius kraujyje. Trys pagrindiniai tyrimo būdai, taikomi pakitimams krūtyje nustatyti: mamografija, ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tyrimas. Kurį tyrimą ir kaip dažnai jį reikia atlikti sprendžia krūtis tiriantis gydytojas.

Nors rizika susirgti vėžiu žymiai didėja su amžiumi, o šią diagnozę dažniausiai išgirsta vyresnės nei 40 metų moterys, susirgimų nustatoma ir jaunesnio amžiaus pacientėms. Manoma, kad daugeliu atvejų tai lemia genetika. Pagal naujausias ataskaitas, Lietuvoje krūties vėžiu sergančios moterys gyvena perpus trumpiau nei daugelyje pasaulio šalių. Atsiradus moderniam gydymui vis daugiau moterų išgyvena penkerius ir daugiau metų, tačiau Lietuva, deja, tokiais pasiekimais pasigirti negali. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) parodė, kad Lietuvoje išgyvenamumas nuo kai kurių formų krūties vėžio, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, mažesnis beveik perpus. Į Onkologų klubą Nacionaliniame vėžio institute (NVI) susirinkę specialistai aiškinosi, kokios priežastys tai lemia.

Išgyvenamumo statistika visai nebloga, jeigu tai yra ankstyvųjų stadijų krūties vėžys, kai išgyvenamumas siekia 95,3 proc. Prastai Lietuva atrodo dėl pažengusio krūties vėžio atvejų (penkerių metų išgyvenamumas – 30 proc., palyginimui – geriausiai atrodančiose šalyse, Izraelyje ir Suomijoje, jis siekia 55 proc., taigi išgyvenamumas didesnis beveik dvigubai). Lietuvoje tik 43 proc. navikų nustatomi ankstyvų stadijų. Taip pat prasta situacija dėl mamografijos tyrimų prieinamumo. Dar prasčiau dėl vaistų prieinamumo – šiuo požiūriu padėtis Lietuvoje viena prasčiausių. Mes priklausome šalių grupei, kurių išlaidos sveikatos priežiūrai mažos ir išgyvenamumo rodikliai yra blogi, taip pat gana prastas sveikatos priežiūros paslaugų, ypač nemokamų, prieinamumas.

Taigi visame pasaulyje sergamumas krūties vėžiu didėja. Iš 184 valstybių 140-yje iš jų krūties vėžys yra pirmoje vietoje kaip dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų. 1 iš 4 naujai nustatomų vėžio atvejų moterims yra krūties vėžys. Lietuvoje pagal mirtingumą atsiduriame labai nepalankioje situacijoje, palyginus su kitomis ES šalimis. Lietuvoje krūties vėžys taip pat dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų (18 proc.) ir sukelia daugiausiai mirčių nuo vėžio tarp moterų (15 proc.).

Tačiau krūtų onkologija – ne mirties nuosprendis, o išgydoma liga, jeigu nustatyta ankstyvoje stadijoje, kurios gydymui reikalingos nemažos lėšos. Dažnai susergant onkologija, šeimoje darbingumą praranda ne tik susirgęs šeimos narys, bet ir dar vienas – tas, kuris juo rūpinasi, todėl šeimos pajamos ženkliai sumažėja.

Ženklia pagalba gali būti teisingas kritinių ligų draudimas, kurio draudimo suma yra paskaičiuojama pagal uždirbamas pajamas. Rekomenduojama, kad minimali kritinių ligų draudimo suma būtų lygi metinėms pajamoms – tiek minimaliai reiktų turėti lėšų, norint išvengti nereikalingo streso dėl prarandamų darbo pajamų išgirdus diagnozę. Norint laimėti daugiau laiko ne tik gydymuisi, bet ir gerai reabilitacijai – jūsų kritinių ligų draudimo suma turėtų siekti dviejų metų pajamas. O kritinių ligų draudimas, kurio suma siekia trijų ir daugiau metų pajamas gali jums suteikti laisvę svajoti ir apie ligos gydymą užsienyje.

Grįžti atgal