Uncategorized

Pastaruoju metu vis daugiau Europos valstybių kelia pensinį amžių. Danija jį pakėlė iki 70 metų. Jungtinė Karalystė – iki 67 metų. Kitos šalys jau ruošiasi sekti tuo pačiu keliu. Lietuva taip pat gauna rekomendacijas iš Europos Sąjungos dėl pensinio amžiaus didinimo.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar vienas nepopuliarus valdžios sprendimas. Tačiau tikrasis klausimas, kurį verta kelti, yra ne „kodėl jie taip daro?“, o „kaip greitai tai nutiks” ir „ką tai reiškia man ir mano finansinei ateičiai?“

Europai senstant, keičiasi ir pensijų sistemą

Danija yra viena turtingiausių ir geriausiai valdomų Europos valstybių. Jeigu tokia šalis kelia pensinį amžių iki 70 metų, vadinasi, tam yra rimtos priežastys. O priežastis yra akivaizdi – Europa sparčiai sensta. Lietuva taip pat kasmet muša vis prastėjančių demografinių rodiklių rekordus. Vis daugėja vyresnio amžiaus žmonių, vis mažėja dirbančiųjų, vis didesnis spaudimas valstybinei pensijų sistemai, kuri veikia tiesioginiu surenkamų mokesčių paskirstymo dabartiniams pensininkams principu.

Tai reiškia tik tris realius ateities scenarijus:

  • pensijos ateityje mažės,
  • arba pensinis amžius dar labiau kils;
  • arba mokesčiai vis didės.

Arba viskas kartu. Ketvirto varianto nėra.

Populiariausias pasiteisinimas: „Aš vis tiek nesulauksiu pensijos“

Tai frazė, kurią girdžiu dažniausiai. Tačiau statistika kalba kitaip:

  • 88 % europiečių sulaukia 65 metų (ES duomenys).
  • Vidutinis 65 metų žmogus gyvena dar apie 20 metų (EBPO duomenys).
  • Jeigu nesulauksite pensijos – būsite greičiau išimtis, o ne taisyklė.

Tai reiškia, kad dauguma žmonių pensiją pasiekia — ir joje praleidžia du dešimtmečius.

Ar kada susimąstėte, kiek kainuoja 20 metų gyvenimo? Jeigu per mėnesį išleistumėte tik 1000 €, per 20 metų tai sudarytų 240 000 € (be infliacijos, kuri šią sumą dar labiau padidina). Todėl taupyti ir investuoti — ne prabanga, o būtinybė. Ir daryti tai reikia pradėti, kaip įmanoma anksčiau, kad galėtumėte mėgautis gyvenimu tada, kai dar turite jėgų.

Kodėl žmonės bijo pradėti investuoti?

Galbūt turite santaupų banke ir žinote, kad jos kasmet nuvertėja dėl infliacijos. Gal pagaliau nusprendėte, kad laikas imtis veiksmų. Bet tada atsiverčiate naujienas:

  • geopolitinės įtampos,
  • kylančios žaliavų kainos,
  • AI revoliucija,
  • kalbos apie infliacijos šokus.

Natūralu, kad tokioje aplinkoje kyla abejonės:

  • Ar dabar tinkamas metas investuoti?
  • Kaip apsaugoti tai, ką jau turiu?
  • Kaip neprarasti pinigų per rinkos svyravimus?

Tai visiškai normalūs klausimai.

Rinkos nuolat svyruoja. Nuo 2020 m. pradžios pasaulis išgyveno bent tris didesnius kritimus: 2020-ieji – Covid pandemijos krizė, 2022-ieji – karo Ukrainoje krizė, 2025-ieji – Trumpo mokesčių politikos krizė. Tai neramūs laikai, per kuriuos ilgalaikiam investuotojui reikia išlaikyti svarbiausią – ramybę ir discipliną, nes pagrindinė investavimo taisyklė – investuoti nuosekliai, stabiliai, pastoviai, kaip įmanoma dažnesniu periodiškumu bei išlaukti blogus laikus.

Ilgalaikės investicijos veikia tik tada, kai investuotojas neišsigąsta ir neišbėga iš rinkos sunkiausiais momentais. Tie, kurie pasiduoda panikai, dažniausiai praranda daugiausia. Tie, kurie išlieka nuoseklūs, dažniausiai laimi.

Ar dabar tinkamas metas pradėti investuoti?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos gaunu. Niekas negali pasakyti, kada yra geras laikas investuoti ir kas gali nutikti šiais arba kitais metais. Arba kitaip – visada yra geras laikas investuoti, jeigu kalbame apie ilgalaikį investavimą.

Tačiau ypatingai pradedančiajam investuotojui beveik bet kuris momentas gali būti geras. Ir beveik visada klaida — delsti. Ir tai patvirtinta istorijos.

Atrodytų, kad vienas blogiausių laikų pradėti investuoti buvo 1999 m. pradžia, dot‑com burbulo viršūnė. Akcijos buvo brangios. Netrukus sekė didžiulis nuosmukis.

Tačiau tie, kas nepanikavo, nebandė spėti rinkos, tiesiog kas mėnesį investavo tą pačią sumą, šiandien būtų uždirbę vidutinę grąžą apie 9 % per metus. Tai istorinis pavyzdys, įrodantis, kad net pradėjus pačiu blogiausiu metu, galima sukaupti didžiulį kapitalą.

Pradėti „blogu laiku” nėra pavojinga, pavojinga – visai nepradėti. Net rinkos nuosmukiai gali tapti puikia galimybe — jei turite žinių ir drąsos investuoti pigiau.

Paklausite, „o kas, jeigu vėl krizė?” – Krizė ne „jei”, o „kai”. Kritimų bus, jų niekaip neišvengsime, toks yra rinkos dėsningumas. Galimai jūsų investuoti pinigų vertė kažkuriam laikotarpiui gali susitraukti. Tačiau jeigu dabar neinvestuosite savo lėšų, jūsų pinigų vertė po 10 metų neišvengiamai neteks didžiosios dalies savo perkamosios galios.

Svarbiausia — neleisti pinigams tiesiog gulėti banke ir nuvertėti dėl infliacijos.

Išvada: geriausias metas pradėti — kai pagaliau apsisprendžiate

Niekada nebus „tobulo“ momento investuoti. Visada bus triukšmo, antraščių, nerimo ir neapibrėžtumo. Taip buvo nuolat. Tačiau vienas dalykas nesikeičia – jeigu norite orios, saugios ir laisvos senatvės — turite pradėti kaupti ir investuoti patys. Kuo anksčiau, tuo geriau. Bet net jei pradedate vėliau, vis dar galite daug pasiekti.

Svarbiausia — pradėti veikti.

Nuo pat sausio 1 Lietuvos gyventojai paskendo svarstymuose, o pensijų kaupimo bendrovės – konsultacijose dėl II pakopos, krūvose elektroninių ir popierinių dokumentų. Pagrindinis klausimas TAI KĄ DARYTI SU TA ANTRA PAKOPA?
Deja, šį kartą jums patiems teks nuspręsti, ką asmeniškai JŪS turėtumėte rinktis. O tada susitaikyti su šio sprendimo pasekmėmis. Pasidalinsiu tik keliomis įžvalgomis.

Taip, yra nemažai nutraukiančių II pakopos pensijų kaupimo sutartis.
Ir labai norisi šiek tiek plačiau išsiplėsti apie pagrindinės tris nutraukimo priežastis, kurios yra: santaupų trūkumas, nepasitikėjimas politine sistema ir politikų sprendimais ateityje, netinkantis II pakopos išmokų mokėjimo būdas. Šiek tiek apie kiekvieną iš priežasčių:

• Santaupų trūkumas.

Arba tiesiog „reikalingi pinigai” – didesniam pirkiniui, įsipareigojimų padengimui, investicijai į verslą, o kartais tiesiog gyvenimui. II pakopa įrodė, kad yra puikus kaupimo ir investavimo įrankis, kuris sukaupė labai pavydėtinas vertes nuo pat kaupimo pradžios. Labai dažnai kaupiantiems nuo 2004 m. didžiausia sukauptos sumos dalis yra ne jų pačių įmokėta suma, ne Sodros ar valstybės įmokos, o būtent pensijų fondų sugeneruota investicinė grąža.
II pakopa nutraukiama ne dėl to, kad nepatinka, o dėl to, kad labai patinka! Patinka čia sukaupti ir dabar taip reikalingi pinigai. Ir nors atrodo visada galime pradėti kaupti patys, vis dėlto dažnai taip ir nepradedame ir dėl to nesukaupiame. Norint sukaupti, reikia tik vieno – kaupti.
Ir atrodo, visada galėjome atsidėti savarankiškai, sukaupti, bet vis atidėliodavome arba atsidėdavome per mažai. Kažkada uždirbdavome 500 Eur ir gyvenome nuo algos iki algos, vėliau pradėjome uždirbti po 1000, o tada gal ir 2000, 3000 Eur, bet vis taip pat gyvename nuo algos iki algos, nes kartu su alga auga ir poreikiai.
II pakopa akivaizdžiai pademonstravo, kad net 3% nuo darbo užmokesčio gali sukaupti labai nemažas vertes, kai įmokų mokėjimas ir jų investavimas vykdomas disciplinuotai, organizuotai ir nepaisant rinkos svyravimų. Nes didžiausios grąžos ir yra uždirbamos iš įmokų, investuotų rinkų svyravimo laikotarpiu.

• Nepasitikėjimas politikais ir II pakopos pokyčių ateityje nenuspėjamumas.

Ko gero, tai yra ta priežastis, kurią aš pati galėčiau įvardinti, kaip vieną iš svarbesnių.
Nors II pensijų pakopos kaupimas Lietuvoje skaičiuoja jau daugiau nei du dešimtmečius, per tuos metus turėjome septynias didesnes reformas ir dar 21 kartą II pakopa išgyveno smulkesnius pokyčius. Todėl absoliučiai suprantamas žmonių nepasitikėjimas sistema, kuri kartais gali atrodyti, kaip loterija – kiekvieną kartą pasikeitus valdžiai, ji išgyvena perversmus. Verta paminėti, kad inicijuojant didesnius pokyčius, visada suteikiama galimybė pasitraukti, atsisakyti, susistabdyti kaupimą ir pan.
Aišku, kol kas, mano subjektyvia nuomone, II pakopa tik tobulėja ir įgauna vis daugiau lankstumo, bet ji labai sudėtingėja. Todėl verta pasirūpinti, kad jūsų II pakopos pensija rūpintųsi ir apie visus pokyčius jumis informuotų jūsų asmeninis finansų konsultantas.

• Nepatinka anuitetas.

Nors daugeliui labai patinka II pakopa, kaip kaupimo priemonė, vis dėlto didžiajai daliai nelabai priimtinas sukauptų pinigų išmokėjimas anuiteto principu. Tenka priminti, kad anuitetas, paprastai tariant, yra pinigų mokėjimas iki gyvenimo pabaigos. Kaip ir buvo žadėta nuo pat II pakopos atsiradimo, ji turėtų padidinti pensiją 10-20%, priklausomai nuo sukauptų sumų, t.y. Pradėjus kaupti kuo anksčiau. Kaskart, kai kalbu su vis kitu žmogumi ir užduodu provokuojantį klausimą, kiek jis planuoja gyventi, beveiks visada girdžiu atsakymą: “Nemanau, kad gyvensiu ilgai”. Tačiau prognozės sako kai ką kitą. Valstybės duomenų agentūros duomenimis vidutinis pragyvenimo ilgis po 20-25 metų bus 81-83 metai (apie 78 metai vyrams ir 85-86 metai moterims). Reiškia kažkas turės gyventi ilgiau. Ir kuriam iš mūsų reikės daugiau lėšų ilgesniam gyvenimui, nei vienas iš mūsų šiandien nežino.
Antros pakopos priemokos kas mėnesį ir iki gyvenimo pabaigos atrodo kaip visai gera išeitis gyvenantiems ilgai. Nes ilgamečiai sutiktų manau gauti 10-20% prie pensijos, už kurias mes mokame 3% nuo darbo užmokesčio šiandien.

Reziumuojant apie II pensijų pakopą, kaip apie kaupimo įrankį – ji turi labai daug privalumų, ypatingai tiems žmonėms, kurie nėra profesionalūs investuotojai:
– apsaugo pinigus nuo išleidimo;
– investuoja už jus, jums ypatingai nesigilinant;
– neleidžia padaryti klaidą ir nustoti investuoti arba, kas dar blogiau, išimti pinigus ir užfiksuoti mažesnę vertę, kai rinkos krenta;
– vienintelė finansinė priemonė, mokanti valstybines subsidijas, kurios yra garantuotas pliusas kaupiantiesiems (o vidutinį darbo užmokestį gaunančiam, sudaro net +50% “grąžos”);
– veikia, kaip sveikatos draudimas, nes išmoka visą sukauptą sumą (valstybės ir Sodros įmokas+asmens įmokas+investicinę grąžą per ypatingai trumpą laikotarpį), todėl gali tapti reikšminga atrama prireikus.
– turi Lietuvos banko garantijas bankroto atveju bei yra saugus investavimo būdas, kadangi lėšos investuojamos tame gyvenimo ciklo pensijų fonde, kuris atitinka asmens amžių ir rizika mažėja artėjant link pensijos.

Suprantu tuos, kurie išnaudoja galimybę išsiimti savo įmokėtas įmokas kartu su investicine grąža, dar ir neapmokestinamai. Svarbu, kad pinigai nebūtų išleisti “ant gyvenimo”.
Jeigu sukauptus pinigus nuspręstumėte tiesiog išleisti – pagerinti buitį, surengti šventę ar padengti kasdienes išlaidas – toks žingsnis finansiškai neatsipirktų. Ko gero, tokiu atveju racionaliau būtų tęsti kaupimą II pensijų pakopoje.
Vis dėlto, jei visą išsiimtą sumą nedelsdami ir be jokių nukrypimų nukreiptumėte į kitą investiciją, tuomet išsaugotumėte galimybę sustiprinti savo finansinį pagrindą ir užsitikrinti solidesnę pensiją.

Kodėl didžiuojuosi būdama MDRT (Million Dollar Round Table) nare?

  • Todėl, kad ši bendruomenė man reiškia kur kas daugiau nei profesinį statusą.
  • Todėl, kad MDRT yra erdvė, kurioje kompetencija susitinka su žmogiškumu, o rezultatai matuojami ne tik skaičiais, bet ir poveikiu žmonių gyvenimams.
  • Nes tai – ne tik profesinė bendruomenė. Tai pasaulinis judėjimas, kuris keičia gyvenimus.

Šiek tiek plačiau apie MDRT narystę galite paskaityti čia: Ką reiškia būti MDRT nariu

Viena iš priežasčių, kuri man ypatingai svarbi, yra galimybė prisidėti prie MDRT Foundation veiklos. MDRT foundation – tai organizacija, kuri nuo 1959 metų remia prasmingas iniciatyvas visame pasaulyje ir atspindi tikrąją MDRT narių dvasią: dosnumą, tarnystę ir globalų poveikį.

Šiandien MDRT Foundation rezultatai kalba patys už save:

  • 7 547 suteiktos paramos
  • 4 265 organizacijos, gavusios finansavimą
  • 44,5 mln. USD skirta paramai
  • 70 pasaulio šalių, kuriose jaučiamas poveikis
  • 36 864 nariai-remėjai

MDRT Foundation – tai filantropijos platforma, kuri jungia profesionalus iš viso pasaulio ir leidžia mūsų darbui įgauti dar didesnę prasmę. O lėšos paramai yra renkamos iš MDRT narių, profesionalių finansų konsultantų, kurių misija – daryti pasaulį aplink save geresnį. Daugiau apie MDRT Foundation paramos programą galite paskaityti čia: MDRT Foundation Grant

Šiemet ši misija man tapo ypatingai asmeniška, nes pavyko tarpininkauti šiam istoriniam įvykiui. Pirmą kartą MDRT Foundation parama skirta Lietuvos ne pelno siekiančiai organizacijai „Neišnešiotukas“.

Lietuvoje gimstamumas per pastaruosius 34 metus sumažėjo beveik 70 %, o per pastaruosius 5 metus – 27 %. Nuo 60 000 gimimų 1990 m. iki 18 000 gimimų 2024 m. – kiekvienas naujagimis yra svarbus, o kiekvienas neišnešiotas kūdikis yra trapus gyvenimas, kuriam reikia ne tik medicinos, bet ir empatijos, palaikymo bei nuoseklios priežiūros. Esama pagalba yra ribota, fragmentiška ir dažnai neprieinama tada, kai jos labiausiai reikia. Todėl tėvai vis dar paliekami vieni su baime, sielvartu ir milžinišku neužtikrintumu, stokodami aiškių gairių ar paguodos. Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ remia ir padeda tėvams, susilaukusiems neišnešiotų kūdikių.

Todėl MDRT Foundation skirta finansinė parama – tai ne tik finansinis sprendimas. Tai pripažinimas, kad mūsų šalies iniciatyvos yra vertos pasaulinio dėmesio. Tai įrodymas, kad net maža šalis gali būti didelės širdies. Tai žinutė, kad mūsų darbas, mūsų istorijos ir mūsų pastangos yra matomos.

Man, kaip finansų konsultantei ir MDRT narei, tai — ypatingas pasididžiavimas. Nes būdama šios bendruomenės dalimi galiu ne tik augti profesionaliai, bet ir prisidėti prie pokyčių, kurie tiesiogiai keičia gyvenimus.

Didžiuojuosi atstovaudama Lietuvą MDRT bendruomenėje.
Didžiuojuosi galėdama prisidėti prie globalios filantropijos.
Ir didžiuojuosi, kad Lietuvos vardas skamba tarp pasaulinių gerumo iniciatyvų.

Šiandien labai galvoje vis sukasi nesenai man priminta Jimi Hendrix’o frazė: ”Kai meilės galia įveiks meilę galiai, pasaulis pažins taiką”.


Nors finansus labai stengiuosi atskirti nuo politikos, kartais šios dvi sferos yra neatskiriamos. Ypač šiandien, kai Lietuvos gyventojams buvo pažadėta duoti daugiau “duonos ir žaidimų”. Vieni politiniai sprendimai, tokie kaip mokesčių ir akcizų padidinimai, lengvatų panaikinimai, progresinių mokesčių įvedimai, kurie ilgainiui apsunkins mūsų gyvenimą, paskendo trumpalaikėje II pensijos pakopos dalinamų pinigų karštinėje. Galva sprogsta nuo visuotinai viešojoje erdvėje mirgančių įvairių pasisakymų šia tema. Daug iš jų yra išgalvoti ir visuomenę klaidinantys. Todėl pagalvojau į tą didžiulį katilą ir aš prisidėti keliomis mintimis, kurios galbūt padės kažkam apsispręsti.

Kodėl? Todėl, kad atliktų tyrimų rezultatais remiantis, priežastys nutraukti II pakopos pensijos kaupimo sutartis yra ne visai svarios ir pagrįstos.

Dar, užbėgdama skirtingoms mintims už akių noriu paminėti, kad ne, aš nesu iš tų žmonių, kurie gyvena šia diena. Netikiu pasisakymu “aš iki pensijos negyvensiu”. Noriu gyventi gerai ir šiandien, ir rytoj, ir poryt. Ir būtų gerai virš pensinio amžiaus, svarbu – išlikti sveiko proto ir kūno kuo ilgiau. Ar rūpinuosi savo ateitimi, o ne tik apie ją galvoju? Taip. Turiu NT nuomai, kaip daugelis lietuvių, iš kurio oficialios nuomos gaunu pajamų, periodiškai ir disciplinuotai investuoju į ETF – VWCE, į krypto neinvestuoju ir kol kas neplanuoju, turiu santaupų nenumatytiems atvejams, investuoju taip pat per investicinį gyvybės draudimą per įmonę, kas turi ypatingų mokestinių naudų, turiu gyvybės ir kritinių ligų draudimą – nenumatytiems sveikatos atvejams. Ir ne, nesitikiu, kad II pakopa taps vieninteliu mano pragyvenimo šaltiniu ir “apdės” visas kitas priemones. Bet tai yra viena iš daugelio kitų priemonių, kuri turi nemažai savo privalumų, ir prisidės prie mano būsimos pensijos krepšelio.

Šioje srityje labai intensyviai dirbu jau daugiau nei dešimtį metų. Suprantu visus II pakopos pliusus ir minusus, bet juk kiekviena priemonė turi pliusų ir minusų, nei viena nėra tobula. O pati II pensijos pakopos sistema veikia jau virš dviejų dešimtmečių, tai vadinkime ją jau turinčiu istoriją finansiniu įrankiu. Aišku, ją labai smarkiai karpė ir keitė skirtingos politinės valdžios. Bet, nepaisant visų keitimų, II pakopa akivaizdžiai įrodė, kad savo pensijai neskiriant daug energijos, proto ir net pinigų, galima sukaupti net labai solidžias sumas. Priežastis – ypatingai maži mokesčiai, ko gero žemiausi taikomi finansiniams instrumentams Lietuvoje, gera uždirbta investicinė grąža, siekianti 7-8% per metus, valstybės prisidėjimas ir įmokų mokėjimo disciplina, neleidžianti sau nesumokėti arba sumokėti mažiau nei priklauso. Nesvarbu, kokios nuotaikos vakar, šiandien arba rytoj būsi, turi susimokėti būtent 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio.

Tai šiek tiek argumentų dėl aukščiau paveikslėlyje nurodytų priežasčių nutraukti pensiją:

Nenoriu laukti pensijos, man svarbu turėti pinigus dabar:
Nemanau, kad 3 procentai nuo darbo užmokesčio yra ta suma, kuri gali kažkaip stipriai pagerinti arba pabloginti pragyvenimo sąlygas šiandien. Tačiau praktika parodė, kad be jokio labai aktyvaus paties kaupiančiojo veikimo, vos 3 procentai per ilgesnį laikotarpį sukaupia visai neblogas sumas, už kurias taip visi šiandien planuoja trumpai “pagyventi”.

Noriu pats investuoti ir tikiuosi didesnės grąžos:
II pakopos didžiausias pliusas (nors kai kam tai gali būti ir minusas) yra apsauga nuo savęs paties. Girdžiu daug tvirtų pareiškimų iš kai kurių, kas yra įsitikinę, kad patys galės investuoti geriau ir gauti geresnes grąžas nei valstybės paskata bei 7-8% metinė grąža kartu sudėjus (ši grąža yra vidurkis visų pensijų fondų nuo jų egzistavimo pradžios, neskirstant į bendroves bei amžių grupes). Atsakysiu – galbūt galėtumėte, jeigu tikrai kauptumėte pavyzdingai ir atsakingai, mokėdami įmokas kas mėnesį, nesuklupdami fondų svyravimų metu ir neliesdami sukauptos vertės keliasdešimt metų.
Ar jau bandėte investuoti savarankiškai? Jeigu investuojate savarankiškai vos kelis metus, turėkite omeny, kad jums pasitaikė pakankamai geras laikotarpis, kai augimas yra nemažas ir pasaulis senokai matęs kokią nors užsitęsusią krizę, kaip 2008-2009 metų. Tačiau, jeigu turite aukštą investavimo discipliną, investuojate reguliariai ir ilgalaikiai, atsiimtas lėšas tą pačią dieną perkelsite į kitą investicinį instrumentą, suprantate rizikas ir turite aiškią strategiją, tuomet drąsiai ženkite žingsnį II pakopos nutraukimo link.

Bet! Netgi tokiu atveju, kodėl gi neturėti dar vienos investicinę priemonę, dar vienos atsarginės “kišenės”? Juk geriau, kai visos kišenės pilnos, o ne tik viena. Juolab kai II pakopos vienas didžiausių pliusų yra apsauga nuo mūsų pačių įpročio greitai leisti pinigus bei nuo neapgalvotų sprendimų rinkų svyravimų metu.

Dar pridedu tokią trumpą lentelę su II pakopos ir visiškai savarankiško kaupimo palyginimu:


Noriu pinigus panaudoti dabartiniams poreikiams:
Statistiniam lietuviui, kuris pats nekaupia, mažai domisi investavimu arba dar neturi nei žinių, nei įgūdžių, II pensijų pakopa gali būti labai geras investicinis instrumentas ateičiai. Bet jeigu vis dėlto II pakopos nutraukimas jums atrodo, kaip teisingiausias kelias, bent norėtųsi tikėtis, kad iš karto investuosite pinigus į kažkokį kitą instrumentą. Nes kitu atveju pinigai turi vieną ypatingą savybę – spausti piniginę, kišenę ir bet kurią talpą, fizinę arba virtualią, kurioje guli, bei greitai išsileisti buitiškai kalbant “ant pragyvenimo”.
Jeigu jūsų sprendimas už pinigus, gautus po II pakopos nutraukimo, upgrade’inti automobilį, televizorių, nuvykti į kelionę ir kitaip išleisti buičiai, labai tikėtina, kad tuomet II pakopos nutraukimas nebus vertingiausias jūsų priimtas sprendimas.

Bijau galimų sistemos pakeitimų ateityje:
Ko gero, mano akimis, tai būtų svariausias argumentas, norint pasitraukti iš II pakopos. Sutinku, kad labiausiai sistemą drebina, kai kiekviena besikeičianti valdžia tą pačią pensijų sistemą bando keisti. Tačiau būtina įvertinti priežastis. Lietuvos pensijos sistema labai tiesiogiai priklauso nuo šalies demografinės padėties ir surenkamų mokesčių. 2024 metai buvo rekordiškai žemiausio gimstamumo metai, kai naujų pensinio amžiaus žmonių buvo daugiau nei naujų darbingo amžiaus žmonių. Situacija keičiasi nuolat (ir negerėja), o naujų lėšų surinkimą į Sodros sąskaitą (arba tą patį valstybės biudžetą) galima reguliuoti tik didinant arba mokesčius, arba pensinį amžių, arba mažinant pensijas. Todėl savaime suprantamas dalykas, kad dar ne kartą keisis ir mokestinė aplinka, ir didės bei atsiras nauji akcizai, ir progresiniai mokesčiai bus dar peržiūrimi, ir NT mokestis taip pat neabejotinai dar didės.
Bet svarbiausia, kad priimant bet kokį reikšmingesnį sprendimą dėl II pakopos keitimo, visada yra duodamas daugiau arba mažiau protingas laikotarpis atitinkamo jūsų sprendimo priėmimui. Todėl šiais laikais labai svarbu turėti patikimą žmogų, kuris laiku gali informuoti apie visus artėjančius pokyčius ir jų įtaką asmeniškai jums ir individualius galimus situacijos sprendimus.

Netikiu II pakopos sistema ir jos nauda:
II pakopos sistemos nauda yra akivaizdi: disciplinuotas kaupimas, valstybės paskata, paveldimumas, didesnis lankstumas, apsauga nuo neapgalvotų sprendimų, stabilumas rinkų svyravimo metu, valstybės garantija pensijų kaupimo bendrovės bankroto atveju, galimybė išsiimti visą sumą sunkios ligos atveju ir daug kitų naujų sprendimų.

Paskutiniu metu dažnokai girdžiu argumentus, kad neva valstybinė pensija kyla sparčiau. Taip, kelis metus kyla. Bet, kaip sakoma, praeities rezultatai negarantuoja tokio pat rezultato ateityje. Valstybė didina pensijas, nes jos mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų “pay as you go” principu, kai dabartiniai mokesčių mokėtojai išlaiko dabartinius pensininkus. Todėl pensijų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo atlyginimų dydžių ir mokesčių surinkimo. Paskutinį penkmetį gerokai augo lietuvių atlyginimai, tad kol kas demografinė situacija dar leidžia surinkti pakankamą krepšelį mūsų pensininkams. Tačiau tai nėra garantija, valstybė nėra įsipareigojusi nuolat kelti pensijas, o demografijos prognozės, deja, yra labai liūdnos.

Vis dėlto galutinis sprendimas visada yra paties žmogaus. Niekas negali nuspręsti, kaip jums reikėtų pasielgti būtent šiandien ir galbūt jūsų situacija dabar sąlygoja, kad II pakopos nutraukimas yra būtina ir naudinga priemonė jums. Tačiau sprendimą ar kaupti, ar nutraukti kaupimą, priimkite apgalvotai, neskubėti, skirti laiko susipažinti su visa informacija bei įvertinkite savo asmeninę situaciją dabar ir ateityje.

Jeigu planuojate nutraukti kaupimą, labai atidžiai įvertinkite, kokiu pagrindu ir kokiu būdu tai norite padaryti, nes nuo to priklauso išmokų dydžiai ir išmokėjimo tvarka. Ir, jeigu II pakopos nutraukimas šiuo metu jums atrodo, kaip labai reikalinga priemonė šiuo metu, nors matote naudą tokiame kaupime, prisiminkite, kad įstatymas nedraudžia jums sudaryti naujos sutarties, nutraukus senąją. Tik tokiu atveju kaupimą pradėsite vėl nuo nulio.

Baigti kaupimą antroje pakopoje galima įprastu atveju – sulaukus senatvės pensijos amžiaus arba jei paskirta išankstinė senatvės pensija. Šiuo atveju netaikomi jokie mokesčiai. Todėl jeigu šiuo metu esate arti pensinio amžiaus, galbūt jums visai nereikia naudotis įstatymo numatytu “nutraukimo langu”.

Likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, visą sukauptą sumą galima atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos (2026 m. – iki 8 392,5 Eur). Tačiau šiuo atveju taikomas 3 proc. atskaitymas Sodrai (gyventojų pajamų mokestis netaikomas).

Galima nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, netaikant jokio apmokestinimo, kai kaupimas tampa betikslis: jei dalyvumo lygis neviršija 30 proc., jei paskirta paliatyvioji slauga, jeigu diagnozuota sunki liga iš sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto sąrašo. Tokiu būdu privalote pildyti visiškai atskirą prašymą. Duomenys apie sunkią ligą, siuntimą paliatyviosios pagalbos paslaugoms ar nustatytą netektą dalyvumą gaunami iš E. sveikatos arba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros informacinių sistemų.

Taip pat galite pasiimti dalį sukaupto II pensijų pakopoje turto, nenutraukiant sutarties. Vieną kartą per visą gyvenimą galima atsiimti 25 proc. visų sukauptų lėšų. Tačiau šioji suma negali būti didesnė negu paties gyventojo įmokėta suma. Jai taip pat bus taikomas 3 proc. mokestis, jei išsiimsite iki pensinio amžiaus.

Ir dar vienas ypatingai svarbus momentas, vertas apmąstymų. Jeigu turite skolų antstoliams, Sodrai, valstybei ir pan., iš jums išmokamos sumos iš pradžių bus padengti jūsų įsiskolinimai, ir tik likusi suma išmokėta jums.

Ir neskubėkite, sprendimui priimti turite daug laiko – nuo 2026 m. sausio 1 d. Iki 2027 m. gruodžio 31 d. Pasitraukiantiems iš kaupimo bus išmokėta asmens sumokėtų įmokų ir investicinio prieaugio suma, o Sodros ir valstybės įmokos grįš į Sodros biudžetą. Už jas, priklausomai nuo sumos vertės prie Sodros pensijos bus pridėti apskaitos vienetai.

 

 

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo priimti II pensijų pakopos pakeitimai, sukėlę būtinybę kiekvienam Lietuvos gyventojui priimti sprendimą – tęsti kaupimą ar pasitraukti. Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai suteikia daugiau lankstumo antros pakopos pensijų kaupime.

Pokyčiai bus taikomi visiems – tiek jau kaupiantiems, tiek pradedantiems kaupti. O spontaniškas ir gerai nepasvertas sprendimas gali dar labiau padidinti atskirtį tarp finansiškai raštingų ir tų, kurie neturi įpročio savarankiškai investuoti.

Pagrindiniai II pakopos privalumai:

1. Apsauga nuo impulsyvių sprendimų.

II pakopos lėšos yra „užrakintos“ iki pensijos. Tai saugo nuo emocinių sprendimų, rinkų panikos, spontaniškų pirkinių ar lėšų išleidimo „ant gyvenimo“. Šis užraktas ypač naudingas žmonėms, kuriems trūksta investavimo disciplinos.

2. Valstybės paskata – reali finansinė nauda.

Prie kiekvieno kaupiančiojo įmokų valstybė prideda 1,5 % VDU. Tai yra papildoma grąža, kurios jokie kiti investiciniai produktai nesiūlo.

3. Investicinė grąža nuo trijų šaltinių.

Kaupiant II pakopoje, grąža generuojama nuo: savo įmokų, Sodros įmokų iki 2019 metų, valstybės paskatos. Ir visa ši grąža neapmokestinama.

4. Emocinis stabilumas rinkų svyravimų metu

Žmonės, kurie investuoja savarankiškai, dažnai panikuoja krentant rinkoms ir parduoda nuostolingai. II pakopoje to padaryti negalima – todėl ilgalaikė grąža dažniausiai būna didesnė.

5. Apsauga nuo savęs paties.

Jei žmogus nėra disciplinuotas investuotojas, II pakopa tampa saugikliu, padedančiu sukaupti bent minimalią pensiją.

Kada II pakopa turi daugiausia privalumų?

1. Kai žmogus nėra disciplinuotas investuotojas

Jei nesate tas, kuris: kas mėnesį investuoja be pertraukų, nepasiduoda emocijoms, neliečia investicijų 20–40 metų, – tuomet II pakopa yra geriausias pasirinkimas.

2. Kai žmogus nesidomi investavimu

Statistiniam lietuviui, kuris neturi nei žinių, nei laiko, II pakopa yra paprasčiausias ir saugiausias būdas kaupti.

3. Kai yra rizika, kad pinigai bus išleisti

Jei atsiėmus lėšas jos gali būti išleistos: buitinei technikai, automobiliui, kelionėms, vestuvėms, – tuomet geriau likti II pakopoje.

4. Kai norima pasinaudoti valstybės paskata

Atsisakius II pakopos, prarandama 1,5 % VDU paskata – tai reali finansinė žala.

5. Kai žmogus nori stabilumo ir aiškios sistemos

II pakopa suteikia struktūrą, kurios daugeliui trūksta savarankiškai investuojant.

Kada galima svarstyti pasitraukimą?

Rekomenduotina svarstyti II pakoos nutraukimą tada, jei: žmogus turi aukštą finansinę discipliną, investuoja reguliariai ir ilgalaikiai, atsiimtas lėšas tą pačią dieną perkelia į kitą investicinį instrumentą, supranta rizikas ir turi aiškią strategiją.

Jei pinigai bus išleisti vartojimui – pasitraukimas yra finansiškai žalingas sprendimas.

Nors įstatymas jau įsigaliojo, sprendimui priimti laiko bus iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Skubėti visiškai nereikia. Pasitarkite su patikimu specialistu.