Taupymo ABC | Planuojame asmeninius finansus: ar reikia šiemet taupyti komunaliniams patarnavimams?
Interviu apie taupymą ir asmeninius finansus. Autorius – komunikacijos specialistas Tomas Šiuškus (II dalis)
Augančios išlaidos elektrai ir netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas neretą verčia susimąstyti, ar ir kiek pinigų reikėtų atsidėti neišvengiamoms išlaidoms už komunalinius patarnavimus. Tačiau asmeninių finansų konsultantė, vienos iš Lietuvoje veikiančių gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovių vyriausioji patarėja–ekspertė Svetlana Plitin-Tamavičienė atkreipia dėmesį, jog taupyti reikia visada, ir ne vien tik elektrai bei kitoms buities reikmėms.
„Šiemet prognozuojami šaltesni metai, tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai, tad visada verta turėti bent šiokį tokį finansinį rezervą. Tikėtina, dalis žmonių po pandemijos užsimiršo, kad nemalonios situacijos vėl gali užgriūti, jog vėl ateis krizė ir pan. Pasimatė, kiek daug pinigų pradėta leisti nebūtiniems dalykams, pavyzdžiui, žmonės dabar itin daug keliauja, ir jų neatbaido gerokai išaugusios kelionių kainos. Ne visi supranta, kad augančios išlaidos didina infliaciją, dėl ko bus dar daugiau iššūkių turėti pakankamai lėšų net ir būtiniausioms reikmėms“, – sako S. Plitin-Tamavičienė.
Pirmiausia – išlaidų peržiūra
Pasak asmeninių finansų konsultantės, sėkmingai valdyti savo lėšas galima prisiminus keletą asmeninių finansų valdymo taisyklių. Viena tokių – 50-30-20 principas: 50 proc. pajamų skiriama būtiniausioms išlaidoms, 30 proc. – nebūtinoms, o likę 20 proc. skiriama taupymui. Tačiau ir taupymas turi būti diversifikuojamas.
„Paklausus žmogaus, kas yra tos būtinosios išlaidos ir kokių jis jų turi, jis susimąsto, kas tai yra, nes tikrai ne visi žino, kokios tos išlaidos būna. Būtent todėl reikėtų peržiūrėti ne tik savo pajamas, bet ir išlaidas“, – sako finansų patarėja.
Būtinosios išlaidos apima išlaidas maistui, kurui, komunaliniams patarnavimams ir kitas reguliarias išlaidas, pavyzdžiui, paskolas, lizingus, draudimus ir pan.
Tuo metu nebūtinas išlaidas patariama sumažinti bent jau per pusę. Anot S. Plitin-Tamavičienės, dalis žmonių galvoja, kad tokių išlaidų jie turi nedaug.
„Kelionės, gimtadieniai, spontaniški brangūs pirkiniai – tik dalis to, ką kai kurie įsivaizduoja kaip nebūtinąsias išlaidas. Tačiau retas kuris įvertina tai, kad, pavyzdžiui, jis kas dieną nusiperka kavos išsinešimui, kas per ilgą laiką sudaro pakankamai reikšmingą išlaidų dalį, kurią tikrai būtų galima sumažinti“, – teigia ji.
Savo finansinę būklę prižiūrėti galima pasitelkiant ir finansų valdymo piramidę. Pagal jos principus, žmogus turėtų turėti bent 6 mėn. dydžio pajamų (darbo užmokesčio, dividendų ir kitų pajamų) rezervą, kuris būtų neliečiamas.
Greta rezervo, patariama pasirūpinti ir tinkamu finansiniu draudimu, kuris apsaugotų asmeninius finansus ištikus nenumatytiems įvykiams, pavyzdžiui, netekus darbo ar susirgus kritine liga. Be to, pasirūpinti reikia ir pačiu draudimu, jį peržiūrint ir pakoreguojant, jei pasikeitė finansinė padėtis ir pan.
„Tik tuomet, kai jau perlipti du laipteliai, būtų galima pagalvoti apie taupymą ir investavimą. Laikausi nuomonės, kad jeigu kiekvienas taksi vairuotojas, parduotuvės kasininkė ar kirpėja jums sako, jog reikia investuoti, tai yra ženklas, kad reikėtų elgtis priešingai. Todėl, bent jau dabar, reikėtų susilaikyti nuo didelių investicijų“, – atkreipia dėmesį vyr. patarėja–ekspertė.
Į pagalbą taupant – ir Warren‘o Buffet‘o išmintis
Galima įsivaizduoti, kad visi asmeninių finansų valdymo patarimai skirti uždirbantiems daug. Tačiau asmeninių finansų konsultantė S. Plitin-Tamavičienė teigia, jog sutaupyti gali ir tie, kurie gyvena „nuo algos iki algos“.
„Remiantis viešai prieinamais duomenimis, uždirbančiųjų minimalų mėnesio atlyginimą Lietuvoje yra vos apie 130 tūkst. Tačiau kyla klausimas: ar jie gyvena vien tik iš atlyginimo, ar visgi jie turi ir pasyvių pajamų? Skaičiuojama, kad Lietuvos gyventojai savo sąskaitose turi sukaupę nuo 23 iki 29 mlrd. eurų, o ir gyventojų užimtumas – didžiausias per pastaruosius 15 metų“, – pastebi ekspertė.
Vis dėlto, tiek uždirbantiems minimalų atlyginimą, tiek ir gaunantiems didesnes pajamas pašnekovė pataria peržiūrėti savo nebūtinąsias išlaidas bei jas susimažinti – taip pavyks pasiruošti ne tik šaltajam sezonui, bet ir kitoms nenumatytoms aplinkybėms.
Nors taupymo „juodai dienai“, arba nenumatytoms aplinkybėms, taisyklė – vis dar aktuali, tačiau manoma, kad neretas ją kiek primiršo, ir to priežastis – Lietuvos gyventojai dar nėra taip gerai gyvenę, kaip iki šiol. Vis dėlto, šios nuostatos reikėtų nepamiršti.
„Tai – kaip automobilio vairavimas kelyje: kad ir kokiu nauju automobiliu važiuotum, kad ir kaip gerai jį vairuotum, kelyje gali būti net ir visiškai nemokančių vairuoti žmonių, dėl ko gali nutikti pačių įvairiausių nenumatytų dalykų. Todėl 10 proc. nuo atlyginimo galėtų būti ta suma, kurią pavyktų atsidėti kiekvienam kas mėnesį, ir tai nebūtų tikrai didžiulis nuostolis“, – teigia asmeninių finansų konsultantė.
Galiausiai, norintiems pradėti rūpintis savo finansais, S. Plitin-Tamavičienė pataria prisiminti vieno žymiausių investuotojų pasaulyje Warren‘o Buffet‘o taisyklę, kad „taupyti reikia ne tai, kas liko neišleista, bet leisti reikia tai, kas liko nuo taupymo.“