Taupymo ABC | Daugiau taupyti ar daugiau uždirbti: kuria nuostata vadovautis? (1 dalis)
Interviu su komunikacijos specialistu Tomu Šiuškumi.
Kol vieni, artėjant šaltajam metų laikui, galvoja, kaip daugiau sutaupyti pinigų, kiti galvoja, kaip daugiau uždirbti, ir taip pasiruošti būsimiems finansiniams iššūkiams. Tačiau asmeninių finansų konsultantė, vienos iš Lietuvoje veikiančių gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovių vyriausioji patarėja–ekspertė Svetlana Plitin-Tamavičienė užduoda kitokį klausimą.
„Siūlyčiau perfrazuoti šį klausimą ir užduoti jį kitaip: ar geriau kaupti turtą ir lėšas tol, kol dirbi, ar dirbti tol, kol gyveni? Pirmoji klausimo dalis atrodo patraukliau, tačiau neretas vis tiek gyvena pagal antrąją klausimo dalį“, – sako S. Plitin-Tamavičienė.
Stebinanti „meilė“ nekilnojamajam turtui
Asmeninių finansų konsultantės teigimu, tikra tiesa, kad tie žmonės, kurie gauna didesnes pajamas, daugiau jų ir išleidžia. Pasak jos, tai – natūralu, nes daugelis yra įsitikinę, kad jų pajamos niekad nesikeis, ar bent jau nesumažės.
„Taip nė vienas iš jų nesitiki gyvensiąs vien tik iš pensijos, o turės kažkokį papildomų pajamų srautą. Tačiau galime pažvelgti aplink ir įsivertinti, kiek mūsų pažįstamų žmonių yra pasiekę kokių nors finansinių aukštumų ar kiek iš jų uždirba daugiau? Mano manymu, būtent tie, kurie uždirba mažiau, kur kas labiau moka elgtis su savo finansais“, – pastebi pašnekovė.
Ją taip pat stebina šalies gyventojų noras „įmerkti“ pinigus į nekilnojamąjį turtą, galvojant, kad iš sukauptų lėšų pavyks nusipirkti antrą būstą, kuris generuos pajamas iš nuomos. Vis dėlto, tokioms investicijoms dabar – tikrai nepalankus metas, nes paskolos – kur kas brangesnės nei anksčiau.
„Mūsų tautiečiai pernelyg pasitiki savo jėgomis ir ne visada teisingai investuoja. Neretas galvoja, kad jis yra nepažeidžiamas, jog visada bus sveikas, turės darbą ir pan., ir nesirūpina savo finansine ateitimi. Žinoma, jeigu žmogus išmano tam tikrą sritį, pavyzdžiui, meną, galbūt jis investuos į meno kūrinius. Kaip bebūtų, taupyti reikia, ir tam reikia atsidėti bent 10 proc. nuo savo pajamų“, – teigia S. Plitin-Tamavičienė.
Taupyti – tai ne tik kaupti
Pagal vieną pagrindinių asmeninių finansų valdymo taisyklių – 50-30-20 – nurodoma 20 proc. pajamų skirti taupymui, finansų ekspertės teigimu, bent 10 proc. atidėjimas – jau gera pradžia. Tačiau tai nereiškia, kad visą sumą reikia skirti tik vienam taupymo tikslui, pavyzdžiui, kaupti pensijai.
„Tai gali būti tiek taupymas brangesniam pirkiniui, tiek ir būsimai pensijai. Iš viso skiriamos trys taupymo rūšys, kurios išskiriamos pagal taupymo tikslus: trumpalaikis, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis taupymai“, – sako specialistė.
Trumpalaikis taupymas atliekamas, kai taupoma kokiam nors brangesniam pirkiniui, pavyzdžiui, atostogų kelionei, naujai buitinei technikai ir kt. Trumpalaikiškumą pabrėžia ir tai, kad sukaupti pinigai bus panaudojami pakankamai greitai.
Vidutinio laikotarpio taupymas – tai struktūruotas ir disciplinuotas taupymas, kai taupoma reguliariai. Toks taupymas apima kaupimą pensijai III pensijų pakopoje ar per investicinį gyvybės draudimą ir pan.
„Tai – pakankamai paprasta taupymo rūšis, tačiau jai reikia laiko. Vien tai, kad tokio taupymo priemonėms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, yra patraukli paskata taupyti ilgesnį laiką. Be to, taip kaupiamas likvidus kapitalas, kurį, jei labai reikia, galima pakankamai greitai išsigryninti, taikant tam tikras nuostatas: sutarties nutraukimo mokestis, GPM lengvatos grąžinimas ir kt.“, – paaiškina asmeninių finansų konsultantė.
Galiausiai, egzistuoja ilgalaikis taupymas, kai kaupiamas kapitalas, kurį atsiimti bus galima tik po pakankamai ilgo laiko. Dažniausiai sutinkamas tokio taupymo tipo pavyzdys – kaupimas II pensijų pakopoje.
Nors viešojoje erdvėje netrūksta oponuojančių II pensijų pakopai, teigiančių, kad 3 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, patenkančių į asmeninę II pakopos sąskaitą, sudaro reikšmingą daugiau uždirbančiųjų darbo pajamų dalį. Vis dėlto, finansų ekspertų teigimu, net ir sumažėjus atlyginimui, tie patys 3 proc. vis tiek papildys pensijai kaupiamų lėšų sąskaitą, o kitoms reikmėms vis dar lieka 97 proc. atlyginimo.
„Žinoma, jaunas žmogus gali sakyti, kad jis negyvens iš pensijos, ar jos net nesulauks, o gyventi reikia dabar. Tačiau, sulaukus pensinio amžiaus, būtent II pensijų pakopoje sukauptos lėšos gali reikšmingai prisidėti prie sotesnio gyvenimo būnant pensijoje. Tuo labiau, kad III pensijų pakopoje sukauptos lėšos gerokai dažniau atsiimamos anksčiau laiko – dar iki pensijos. Tad, norint pasiekti gerų rezultatų taupant, vertėtų pasimokyti finansinės disciplinos“, – tikina vyr. patarėja–ekspertė S. Plitin-Tamavičienė.