GPM deklaravimas prasidėjo!!! Kas turi deklaruoti pajamas? Kokias pajamas deklaruoti, o kokias – ne?
VMI, kaip ir kasmet, jau yra suformavusi preliminarias gyventojų deklaracijas, kurias galite pasitikrinti prisijungę prie savo paskyros deklaravimo svetainėje https://deklaravimas.vmi.lt/
Kaip ir kasmet, galite susigrąžinti net iki 300 Eur vienam fiziniam asmeniu, jeigu turite ilgalaikių gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sutarčių.
Pajamas turi deklaruoti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie:
• vykdė individualią veiklą su pažyma ar turėjo įsigiję verslo liudijimus – deklaraciją jiems būtina pateikti net ir tuo atveju, jei pajamų iš vykdytos veiklos praėjusiais metais nebuvo gauta;
• nori pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis (pavyzdžiui, dėl patirtų išlaidų už studijas, gyvybės draudimą, įmokas į pensijų fondus);
• nori susigrąžinti permoką dėl pritaikyto ne viso neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) arba tie, kuriems buvo pritaikytas per didelis NPD, ir dėl to privalo sumokėti dalį GPM;
• uždirbo tiek, kad metinių pajamų suma viršijo nustatytą vidutinę darbo VDU sumą;
• pelningai pardavė 3 metus neišlaikytą nuosavybėje transporto priemonę, ar 10 metų neišlaikytą nuosavybėje nekilnojamąjį turtą (NT);
• gavo palūkanų už paskolas iš bankų, įmonių, didesnes nei 500 Eur palūkanas už indėlius ir ne nuosavybės vertybinius popierius pagal sutartis, sudarytas nuo 2014 m.;
• gavo nuomos pajamų iš gyventojų;
• iš artimųjų gavę didesnes nei 2.500 Eur vertės dovanas (pinigais ar kilnojamaisiais daiktais) arba didesnes nei 2.500 Eur vertės dovanas iš kitų gyventojų;
• gavę bet kokių pajamų iš užsienio valstybės ir pan.;
• asmenys, kurie nori skirti dalį savo sumokėto GPM paramai, nors pagal kitus kriterijus, deklaracijų teikti ir neprivalo;
• užima atitinkamas pareigas: t. y. politikai, valstybės tarnautojai ir kt., kurie turi pateikti ne tik pajamų deklaracijas, tačiau ir savo turto deklaracijas dėl 2023 m. užimtų pareigų.
Ar gyventojas atgaus dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ar priešingai – turės susimokėti, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tam tikrais atvejais įtakos gali turėti ir patys gyventojai. Pirmiausia reikėtų didesnį dėmesį atkreipti į neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir tai, ar gyventojas pasirinko jį taikyti, ar ne, skaičiuojant darbo užmokestį.
Kai informacija apie gyventojo pajamas yra pateikiama teisingai, tačiau jam buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). NPD yra metinis ir mėnesinis. Kai įmonė taiko mėnesinį NPD, ji žiūri tik į mėnesines pajamas ir nežino, kas išeis metų gale. Buhalteriai neturi pareigos atspėti, kas bus metų gale ar daryti perskaičiavimus, atsižvelgiant į tai, ką žmogus gavo iki tos datos. Papildomos išmokos gali būti: ligos išmoka, pajamos iš būsto nuomos ar kitos, kurios nėra darbo užmokestis, tačiau įskaičiuojamos į gautas pajamas. Taigi metų gale gali paaiškėti, kad įmonė žmogui pritaikė per didelį NPD ir tada dalį GPM reikės sugrąžint. Todėl gali tekti susimokėti papildomai GPM, užpildžius deklaraciją.