naujienos

20 Rgs Ko galiu tikėtis iš gyvybės draudimo Covid-19 pandemijos kontekste?

Paskutiniu metu beveik kasdien sulaikiu klausimų iš savo klientų, susijusių su Covid-19. Suprantu, kad epidemiologinei situaciai vis prastėjant, atsakymų reikia taip pat vis daugiau. Todėl šiandien pasistengsiu atsakyti į kelis svarbiausius klausimus dėl Covid-19 viruso įtakos gyvybės draudimui.

Ar galiu apsidrausti, jeigu esu pasiskiepijęs / nesiskiepijęs?

Šiuo metu, dėl COVID–19 ligoninėse atsiduriant vis jaunesniems žmonėms, didėja skaičius žmonių, norinčių įsigyti gerą ir patikimą ilgalaikį draudimą. Tuomet ir sulaukiu klausimo: “Ar galiu apsidrausti, jeigu esu pasiskiepijęs/nepasiskiepijęs nuo Covid-19? Ar mano draudimo įmoka priklauso nuo pasiskiepijimo fakto?”.

Atsakau, kad šiai dienai skiepas arba jo neturėjimas neturi absoliučiai jokios įtakos draudimo įmokai, todėl galiu sudaryti draudimą tokioms pat sąlygomis, kaip iki pandemijos. Skiepas nuo COVID-19, kaip ir skiepas nuo gripo, erkinio encefalito, tymų ar kiti, neturi jokios įtakos kliento rizikos vertinimui gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu. Bet prieš sudarant sutartį, kliento klausiama, ar jis turėjo kontaktų su žmonėmis, sergančiais Covid-19, arba pats jaučia šios ligos simptomus. Todėl pasiskiepijimo nuo Covid-19 faktas gali būti privalumu kai kuriais atvejais:

• Jeigu klientas turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID–19, bet yra paskiepytas ir nejaučia simptomų, gyvybės draudimo sutartį su juo galime pasirašyti.
• Jeigu klientas turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID–19, bet ypa nepaskiepytas, sutarties sudarymas yra atidedamas porai savaičių, o sutartis gali būti pasirašyta, asmeniui pateikus dokumentus, patvirtinančius ligos simptomų nebuvimą.
• Jeigu klientas sirgo COVID–19, bet yra paskiepytas, greičiausiai, gyvybės draudimo sutartį galima bus sudaryti greičiau, nei nepaskiepytam asmeniui.

Aišku, jeigu žmogus persirgo sunkia Covid-19 forma, ir turi dėl to rimtų pasekmių, įtakojančių jo sveikatą, jam gali būti ir atsisakyta sudaryti gyvyės draudimo sutartį.

Ar numatomi kokie nors pokyčiai gyvybės draudimo sutartims, įtakoti vakcinavimo?

Gyvybės draudimo sektorius yra pakankamai stabilus, pokyčiai gyvybės draudimo sutartyse vykdomi nedažnai. Ir nors dabartinė pandeminė situacija yra pakankamai rimta ir užsitęsusi, tačiau šiuo metu jokių pokyčių gyvybės draudimo srityje, susijusių su Covid-19, nei vakcinuotiems, nei nevakcinuotiems nėra.

Jeigu jau turite ilgalaikį gyvybės draudimą, kurį įsigijote tam tikromis sąlygomis, tai galite būt tikri, kad šio draudimo sąlygos nebus pakeistos nei tuo atveju, jeigu pasiskiepisyte, nei jeigu nesiskiepysite – turėsite draudimą būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis įsigijote.

Nežinia, kaip ilgai dar užsitęs pandemija, kurios jau ne pirmą bangą išgyvename. Ko gero, situacija stabilizuosis dar negreitai, o ir pokyčių bei įtakos mūsų sveikatai tikrai bus. Todėl man atrodo visai logiška, kad sudarant gyvybės draudimo sutartis kažkada, artimoje ateityje, kai kurios gyvybės draudimo bendrovės gali įtraukti į klausimų sąrašą ir klausimą dėl vakcinavimo.

Jeigu klaustumėte mano nuomonės, sakyčiau, visai tikėtina, kad pilnai ištyrus vakcinos poveikį, kai kurios gyvybės draudimo bendrovės galbūt pradės taikyti skirtingą kainodarą vakcinuotiems ir nevakcinuotiems asmenims, galbūt netgi skirtingas gyvybės draudimo sąlygas, skirtiną išmokų mokėjimo tvarką.

Ar mano dyvybės draudimas galioja, jeigu esu pasiskiepijęs / nepasiskiepijęs?

Kiekvienas klientas, sudaręs ilgalaikę gyvybės draudimo sutartį, gali būti tikras, kad jo gyvybė yra apdrausta mirties atveju dėl Covid-19, o taip pat dėl šio viruso sukeltų komplikacijų ir padarinių, lygiai taip pat, kaip dėl bet kurios kitos ligos arba jos padarinių.

Gyvybės draudimas tikrai išmokės išmoką mirties atveju mokama ir vakcinuotiems, ir nevakcinuotiems nuo Covid-19, jeigu jūs įsigijote būtent tokį gyvybės draudimą kuris ir išmoka išmokas mirties, o ne tik žūties, atvejais.

Aišku, jau pats laikas atlikti savo gyvybės draudimo sutarčių reviziją. Įsitikinkite, kas esate apsidraudę ilgalaikiu gyvybės draudimu, kuris moka išmoką mirties atveju dėl bet kurios priežasties, o ne tik mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju. Jeigu dar tokio neturite, gal pandemija yra geras laikas apie jį susimąstyti?

Ši pandemija yra pirma tokio mąsto, bet juk gali būti dar kitų. Todėl mano labia paprastas patarimas visiems – negalvokite, kad nelaimės beldžiasi tik į kitų duris, apsidrauskite savo ir savo šeimos ramybei.

29 Kov Mitai apie pinigus – kaip iš tikrųjų dirba finansų konsultantai?

Finansai – vienas aktualiausių ir svarbiausių aspektų kiekvieno mūsų kasdienybėje. Suprantama, jog daugeliui sunku patikėti savo finansų tvarkymą ir priežiūrą kitam žmogui, todėl dirbantys šioje srityje neretai susiduria su prieštaringu nusistatymu savo atžvilgiu.

„Aviva Lietuva“ vyr. patarėja Svetlana Tamavičienė Plitin teigia, kad ir pati sulaukia įvairių nuomonių. Nepaisant to, jog vis sudėtingėjant finansinei aplinkai, žmonės ima suprasti, jog savarankiška finansų priežiūra gali atnešti nuostolių – visuomenėje vis dar sklando daug nepasitikėjimą keliančių mitų – sako ekspertė ir tikisi, kad ateityje toks požiūris keisis.

MITAS Nr1. Finansų konsultantai įkyriai siūlo savo paslaugas, siekdami tik parduoti

Finansų konsultantė teigia, jog tai vienas dažniausiai pasitaikančių mitų ir skuba jį paneigti. „Profesionalus finansų patarėjas siekia padėti klientui ir dirba jo labui – jis susitinka, komunikuoja,  pirmiausiai išsiaiškina kliento poreikius, problemas, lūkesčius ir tik tuomet siūlo geriausiai jo individualiu atveju tinkančius sprendimus bet kokiu klausimu: investicijų, kaupimo, draudimo.  Profesionalus konsultantas nesiūlo bet kokių paslaugų, nes tai jam nesuteiks jokios naudos – jeigu pasiūlymas buvo netinkamai parinktas, nusivylęs klientas paprasčiausiai atsisakys pagalbos“ – teigia finansų ekspertė. „Mano siūlomos paslaugos yra ilgalaikės, todėl klaidinga jų pasiūla anksčiau ar vėliau išaiškės, o tai tik pakenks profesionalo reputacijai“.

Pasak S. Tamavičienės Plitin, finansų konsultantai neapsiriboja tik „pardavimais“. Jie teikia ir konsultacijas, pavyzdžiui, dabar itin aktualiu klausimu – apie kaupimą pensijai. „Pati savo praktikoje susiduriu su klientais, kurie baimindamiesi finansų konsultantų, mano, jog viską susitvarkys patys, tačiau galiausiai paaiškėja, kad nežinodami visos informacijos, tik kenkia savo finansinei situacijai. Žmonėms vis dar atrodo, jog finansų konsultantas reikalingas tik tuomet, kai reikia tvarkytis su didžiuliais biudžetais ar investicijomis, tačiau jų dažnai prireikia net kasdieniuose sprendimuose – sako „Aviva Lietuva“ vyr. patarėja. Taip pat ji pastebi, jog  finansų konsultanto profesija Lietuvoje dar nėra pakankamai įsitvirtinusi, todėl ir kompetentingų šios srities atstovų nėra itin daug. Daugelyje užsienio šalių, profesionalių finansų patarėjų teikiamos konsultacijos yra apmokestinamos, o Lietuvoje – kol kas ne, todėl verta išnaudoti šią patrauklią galimybę.

MITAS Nr2. Finansų konsultantai tik nori pasipelnyti, o klientui kyla rizika patirti nuostolius

Baimė patikėti savo finansus svetimam žmogui – visiškai suprantama. Ir, žinoma, būna visokių atvejų, kuomet žmonės pasielgę neapdairiai išties nukenčia. Todėl S. Tamavičienė Plitin pabrėžia, jog  labai svarbu prieš renkantis finansų konsultantą kiek įmanoma pasidomėti jo kompetencija ir rinktis atidžiai. Šiandien rasti preliminarią informaciją tikrai nesunku – užtenka surinkti vardą ir pavardę interneto paieškos sistemose. Be abejo, taip pat reikėtų susitikti konsultacijai (dabar jos vyksta ir tiesiogiai, ir internetu) – išsakyti savo lūkesčius, poreikius, tikslus. Pasak pašnekovės, profesionalus finansų konsultantas ne tik suteiks visą reikalingą informaciją, įvertins jūsų galimybes ir rizikas, tačiau ir sudarys planą, pateiks gal net ne vieną, o keletą pasiūlymų, siekdamas suteikti kuo didesnę naudą jūsų atžvilgiu. Baimė prarasti pinigus ar patirti nuostolius – nepagrįsta, kadangi kompetentingas finansų konsultantas daugeliu atveju atlieka ne vienkartinį darbą – jis nuolat seka ir domisi klientų finansine situacija. Stebėdamas rinką, supažindina juos su įvairiais įvykstančiais pokyčiais, siūlo alternatyvas, koreguoja planus. Būti sąžiningu jį įpareigoja tiek teisinė, tiek profesinė atsakomybė – sako finansų ekspertė.

MITAS Nr3. Finansų konsultantai naudoja sudėtingus, eiliniam žmogui sunkiai suprantamus terminus

Konsultantė S. Tamavičienė Plitin iš dalies pritaria – finansų sritis yra viena labiausiai kintančių ir sudėtingiausių, todėl komunikacijoje neišvengiamai atsiranda ir ne kasdienė terminologija, kuri paprastam žmogui iš pirmo žvilgsnio išties gali pasirodyti sudėtinga. Tačiau profesionalus  finansų konsultantas, siekdamas paaiškinti siūlomas paslaugas, jų vertę ar naudingiausius sprendimus kliento atžvilgiu, viską stengiasi paaiškinti kaip įmanoma paprasčiau. S. Tamavičienė Plitin įsitikinusi, kad geras savo srities specialistas apie savo darbą, nesvarbu, koks jis sudėtingas bebūtų, gali papasakoti taip paprastai, kad suprastų ir 8 metų vaikas.

„Žmones gąsdina sudėtingos formulės, neaiškūs žodžiai, nes tai iškart kelia nepasitikėjimą, todėl aš visuomet stengiuosi viską kuo tiksliau ir paprasčiau apibrėžti“ – sako finansų konsultantė.

Kaip vieną iš mūsų visuomenės problemų ekspertė įvardina nepakankamą finansinį raštingumą ir  dar neįsisavintus įpročius rūpintis savo tvaria finansine ateitimi. „Juk mokyklose mus moko tikybos – nesvarbu, koks yra šeimos požiūris į religiją, dailės – net jeigu esi tam negabus, muzikos – neatsižvelgiant, jog galbūt neturi klausos“ – sako S. Tamavičienė Plitin. O asmeniniai finansai, kurie yra neišvengiamai svarbūs kiekvienam, pasak specialistės, vis dar suprantama kaip savarankiškai, iš savo pačių klaidų išmokstamas mokslas. Todėl nieko keisto, kad eiliniam žmogui, baigus mokyklą arba net universitetą, yra visiškai neaiškios ir svetimos tokios sąvokos kaip pensijų pakopos, anuitetai, „Sodros“ pensijai skaičiuojami taškai ir pan.

MITAS Nr4. Kam išvis reikalingas finansų konsultantas?

Labai dažnai žmonės neteisingai vertina savo finansinę padėtį. Pavyzdžiui, galvoja, kad jų pajamos yra per mažos, todėl nėra poreikio kreiptis į finansų konsultantą, arba, kad jos per didelės – ir jie patys puikiausiai gali valdyti savo finansus. S. Tamavičienė Plitin teigia, jog sunku pasakyti, kam labiau reikalingos finansų konsultanto paslaugos – ar tam, kuris gyvena kukliai ir todėl „neturi ką prarasti“, arba tam, kuris turi daug ir gali daug ką prarasti. Galų gale visiškai nesvarbu, kokios yra žmogaus mėnesio pajamos – svarbu, kas iš jų lieka mėnesio pabaigoje. „Iš praktikos pastebėjau, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės yra labiau linkę rūpintis savo ateitimi – atidžiau taupo, nes nori gerovės ir finansinio užtikrintumo“ – pastebi finansų konsultantė.

Dar viena karšta diskusija dažnai kyla dėl amžiaus – kada laikas kreiptis į finansų konsultantą? Ekspertė sako dažnai girdinti frazę: „esu per jaunas rūpintis pensija“ ir čia pat  priduria – negali būti per anksti pradėti rūpintis savo finansine gerove, bet vienareikšmiškai gali būti per vėlu.

Visuomenės nuomonę S. Tamavičienė Plitin stengiasi keisti komunikuodama viešai. „Pati stengiuosi nuolat tobulėti, aktyviai dalyvauti įvairiose veiklose, semtis kuo daugiau žinių ir siekti geriausių rezultatų. Vėliau tomis žiniomis dalinuosi su klientais. Dažnai sulaukiu žinučių: „o tai, kaip ten reikia kaupti pilna apimtimi“, „kaip gaila, kad sužinojau per vėlai“, „visgi supratau, kad neteisingai tvarkau finansus“ –  pasakoja S. Tamavičienė Plitin. „Pastebėjau, jog vieša komunikacija, patarimai įvairiais klausimais padeda ir suteikia žmonėms pasitikėjimo“ – sako ji.

22 Kov Anksčiau pensijos buvo didinamos kasmet, o jų augimas priklausė nuo ekonomikos kilimo bei gyventojų darbo užmokesčio fondo. Kas gi pasikeitė 2021 metais?

Anksčiau pensijos buvo didinamos kasmet, o jų augimas priklausė nuo ekonomikos kilimo bei gyventojų darbo užmokesčio fondo. Kas gi pasikeitė 2021 metais?

• pensijos augimas, kaip jau įprasta, priklauso nuo individuliai sukaupto stažo bei apskaitos vienetų;
• bendrai socialinio draudimo pensija didėjo 9,58 %
• valstybinės pensijos augo 1,2 %, o jų bazė siekia 58,70 euro – didesnių išmokų sulaukė nukentėję asmenys, mokslininkai, pirmo ir antro laipsnio pareigūnai, kariai;
• vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siekia 440 eurų (pernai 399 eurai), vidutinė pensija – 415 eurų (buvo 377 eurai);
• socialinio draudimo pensijų gavėjai, kuriems skiriama mažiausia pensija gauna priemokas, su kuriomis bendra pensijos suma šiais metais negali būti mažesnė nei 260 eurų (pernai ji siekė 257 eurus), todėl po pensijų indeksavimo kai kurie gali gauti mažesnes priemokas;
• našlių pensijos dydis padidėjo iki 28,63 eurų;
• daugiau kaip 200 pensininkų kartu su senatvės pensija gaus ir „Sodros“ pensijų anuiteto išmokas (priemokas iš II pakopos pensijų sukauptų lėšų). Jei sukaupta suma yra 10 tūkst. ir daugiau, anuitetą įsigyti privaloma, renkantis iš trijų galimų jo rūšių.