Sunki ir klastinga lėtinė liga jau Lietuvoje. Apie cukrinį diabetą
Vakar, lapkričio 14-ąją, buvo minima Pasaulinė diabeto diena. Jei prieš 25 metus pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 30 mln. žmonių, tai šiuo metu juo serga 366 mln. 90–95 proc. naujai diagnozuotų atvejų yra II tipo cukrinis diabetas. Prognozuojama, kad 2030 m. diabetu sergančių žmonių skaičius pasaulyje išaugs iki 552 mln.
Suaugusiųjų cukrinis diabetas, kitaip vadinamas II tipo cukriniu diabetu, dažniausiai siejamas su gyvenimo būdu, kuris lemia ligos išsivystymą. Sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius nepaliaujamai auga ir Lietuvoje. Statistika nedžiugina: diabeto paplitimas mūsų šalyje šiuo metu yra 5 proc., o registruotas sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius per pastaruosius 50 metų padidėjo net 25 kartus. Pavojaus varpai skamba ir vaikams – pastaruoju metu II tipo diabetu suserga vis daugiau vaikų.
Tačiau vaikams dažniau diagnozuojamas I tipo diabetas, kuris su gyvenimo būdo problemomis ar nesveika mityba turi mažai bendro. Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to žmonių, sergančių šia liga, organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Pirmo tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu.
- Diabetas – viena iš dažniausių vaikų lėtinių ligų.
- Vaikai paprastai serga I tipo cukriniu diabetu.
- Blogai kontroliuojamas diabetas po 10 – 20 metų gali pakenkti akių, inkstų ir kitų organų kraujagyslėms, nervams, dėl to kyla aklumo, inkstų transplantacijos, kojų amputacijų grėsmė.
- Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie 70-80 vaikų.
- Šiuo metu Lietuvoje yra virš 1000 cukriniu diabetu sergančių vaikų, iš jų, vos 1-2 proc. diagnozuotas II tipo diabetas.
- Lietuvoje cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams nuo 8 iki 12 metų.
- Apie 50 proc. I tipo cukrinio diabeto atvejų vaikų amžiuje būna nulemti genetiškai.
Cukrinis diabetas yra vienas reikšmingiausių globalių sveikatos iššūkių, kurio sprendimą dar apsunkino Covid-19 pandemija. Kaip pastebi tyrėjai, 2019 m. pasižymėjo neįprastai dideliu 16 % diabeto atvejų augimu pasaulyje. Stebint aktualias tendencijas aiškėja, kad ateitis nežada nieko gero – postpandeminiame pasaulyje tikėtinas diabeto ir jo komplikacijų „cunamis“. Tai susiję ne tik su pačios infekcijos padariniais, bet ir su antriniu poveikiu – dėl globalaus sveikatos sistemos sutrikdymo sergantiesiems diabetu tenka žymiai mažiau specialistų dėmesio, o tai gali reikšti didelį diabeto komplikacijų šuolį ateityje.
Svarbiausi 2021 m. skaičiai:
- 537 mln. arba 1 iš 10 suaugusiųjų (20-79 m.) serga kurio nors tipo cukriniu diabetu, iš jų Europoje 61 mln.;
- 319 mln. suaugusiųjų turi gliukozės apykaitos sutrikimų ar prediabetą;
- Dar 240 mln. diabeto atvejų yra vis dar nediagnozuoti;
- 1,2 mln. vaikų, paauglių ir jaunuolių iki 20 m. serga T1D;
- 21 mln. arba 1 iš 6 naujagimių turėjo pakitimų, susijusių su hiperglikemija nėštumo metu – 80 % atvejų tai susiję su motinos gestaciniu diabetu;
- 6,7 mln. mirčių 2021 m. buvo susiję su CD – po žmogų kas 5 sekundes;
- Jei augimo tempas nesulėtės, 2045 m. pasaulyje bus 783 mln. diabetu sergančių žmonių.
I tipo cukrinis diabetas – vaikų kritinė liga. Būtinai pasirūpinkite, kad jūsų vaiko draudimas turėtų ir kritinių ligų draudimą.