Kodėl Europa kelia pensinį amžių – ir ką tai reiškia jūsų finansinei ateičiai?
Pastaruoju metu vis daugiau Europos valstybių kelia pensinį amžių. Danija jį pakėlė iki 70 metų. Jungtinė Karalystė – iki 67 metų. Kitos šalys jau ruošiasi sekti tuo pačiu keliu. Lietuva taip pat gauna rekomendacijas iš Europos Sąjungos dėl pensinio amžiaus didinimo.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar vienas nepopuliarus valdžios sprendimas. Tačiau tikrasis klausimas, kurį verta kelti, yra ne „kodėl jie taip daro?“, o „kaip greitai tai nutiks” ir „ką tai reiškia man ir mano finansinei ateičiai?“
Europai senstant, keičiasi ir pensijų sistemą
Danija yra viena turtingiausių ir geriausiai valdomų Europos valstybių. Jeigu tokia šalis kelia pensinį amžių iki 70 metų, vadinasi, tam yra rimtos priežastys. O priežastis yra akivaizdi – Europa sparčiai sensta. Lietuva taip pat kasmet muša vis prastėjančių demografinių rodiklių rekordus. Vis daugėja vyresnio amžiaus žmonių, vis mažėja dirbančiųjų, vis didesnis spaudimas valstybinei pensijų sistemai, kuri veikia tiesioginiu surenkamų mokesčių paskirstymo dabartiniams pensininkams principu.
Tai reiškia tik tris realius ateities scenarijus:
- pensijos ateityje mažės,
- arba pensinis amžius dar labiau kils;
- arba mokesčiai vis didės.
Arba viskas kartu. Ketvirto varianto nėra.
Populiariausias pasiteisinimas: „Aš vis tiek nesulauksiu pensijos“
Tai frazė, kurią girdžiu dažniausiai. Tačiau statistika kalba kitaip:
- 88 % europiečių sulaukia 65 metų (ES duomenys).
- Vidutinis 65 metų žmogus gyvena dar apie 20 metų (EBPO duomenys).
- Jeigu nesulauksite pensijos – būsite greičiau išimtis, o ne taisyklė.
Tai reiškia, kad dauguma žmonių pensiją pasiekia — ir joje praleidžia du dešimtmečius.
Ar kada susimąstėte, kiek kainuoja 20 metų gyvenimo? Jeigu per mėnesį išleistumėte tik 1000 €, per 20 metų tai sudarytų 240 000 € (be infliacijos, kuri šią sumą dar labiau padidina). Todėl taupyti ir investuoti — ne prabanga, o būtinybė. Ir daryti tai reikia pradėti, kaip įmanoma anksčiau, kad galėtumėte mėgautis gyvenimu tada, kai dar turite jėgų.
Kodėl žmonės bijo pradėti investuoti?
Galbūt turite santaupų banke ir žinote, kad jos kasmet nuvertėja dėl infliacijos. Gal pagaliau nusprendėte, kad laikas imtis veiksmų. Bet tada atsiverčiate naujienas:
- geopolitinės įtampos,
- kylančios žaliavų kainos,
- AI revoliucija,
- kalbos apie infliacijos šokus.
Natūralu, kad tokioje aplinkoje kyla abejonės:
- Ar dabar tinkamas metas investuoti?
- Kaip apsaugoti tai, ką jau turiu?
- Kaip neprarasti pinigų per rinkos svyravimus?
Tai visiškai normalūs klausimai.
Rinkos nuolat svyruoja. Nuo 2020 m. pradžios pasaulis išgyveno bent tris didesnius kritimus: 2020-ieji – Covid pandemijos krizė, 2022-ieji – karo Ukrainoje krizė, 2025-ieji – Trumpo mokesčių politikos krizė. Tai neramūs laikai, per kuriuos ilgalaikiam investuotojui reikia išlaikyti svarbiausią – ramybę ir discipliną, nes pagrindinė investavimo taisyklė – investuoti nuosekliai, stabiliai, pastoviai, kaip įmanoma dažnesniu periodiškumu bei išlaukti blogus laikus.
Ilgalaikės investicijos veikia tik tada, kai investuotojas neišsigąsta ir neišbėga iš rinkos sunkiausiais momentais. Tie, kurie pasiduoda panikai, dažniausiai praranda daugiausia. Tie, kurie išlieka nuoseklūs, dažniausiai laimi.
Ar dabar tinkamas metas pradėti investuoti?
Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos gaunu. Niekas negali pasakyti, kada yra geras laikas investuoti ir kas gali nutikti šiais arba kitais metais. Arba kitaip – visada yra geras laikas investuoti, jeigu kalbame apie ilgalaikį investavimą.
Tačiau ypatingai pradedančiajam investuotojui beveik bet kuris momentas gali būti geras. Ir beveik visada klaida — delsti. Ir tai patvirtinta istorijos.
Atrodytų, kad vienas blogiausių laikų pradėti investuoti buvo 1999 m. pradžia, dot‑com burbulo viršūnė. Akcijos buvo brangios. Netrukus sekė didžiulis nuosmukis.
Tačiau tie, kas nepanikavo, nebandė spėti rinkos, tiesiog kas mėnesį investavo tą pačią sumą, šiandien būtų uždirbę vidutinę grąžą apie 9 % per metus. Tai istorinis pavyzdys, įrodantis, kad net pradėjus pačiu blogiausiu metu, galima sukaupti didžiulį kapitalą.
Pradėti „blogu laiku” nėra pavojinga, pavojinga – visai nepradėti. Net rinkos nuosmukiai gali tapti puikia galimybe — jei turite žinių ir drąsos investuoti pigiau.
Paklausite, „o kas, jeigu vėl krizė?” – Krizė ne „jei”, o „kai”. Kritimų bus, jų niekaip neišvengsime, toks yra rinkos dėsningumas. Galimai jūsų investuoti pinigų vertė kažkuriam laikotarpiui gali susitraukti. Tačiau jeigu dabar neinvestuosite savo lėšų, jūsų pinigų vertė po 10 metų neišvengiamai neteks didžiosios dalies savo perkamosios galios.
Svarbiausia — neleisti pinigams tiesiog gulėti banke ir nuvertėti dėl infliacijos.
Išvada: geriausias metas pradėti — kai pagaliau apsisprendžiate
Niekada nebus „tobulo“ momento investuoti. Visada bus triukšmo, antraščių, nerimo ir neapibrėžtumo. Taip buvo nuolat. Tačiau vienas dalykas nesikeičia – jeigu norite orios, saugios ir laisvos senatvės — turite pradėti kaupti ir investuoti patys. Kuo anksčiau, tuo geriau. Bet net jei pradedate vėliau, vis dar galite daug pasiekti.
Svarbiausia — pradėti veikti.