II pensijos pakopa – Kaupti ar nekaupti? II pakopos nutraukimas ir pagrindinės priežastys
Nuo pat sausio 1 Lietuvos gyventojai paskendo svarstymuose, o pensijų kaupimo bendrovės – konsultacijose dėl II pakopos, krūvose elektroninių ir popierinių dokumentų. Pagrindinis klausimas TAI KĄ DARYTI SU TA ANTRA PAKOPA?
Deja, šį kartą jums patiems teks nuspręsti, ką asmeniškai JŪS turėtumėte rinktis. O tada susitaikyti su šio sprendimo pasekmėmis. Pasidalinsiu tik keliomis įžvalgomis.
Taip, yra nemažai nutraukiančių II pakopos pensijų kaupimo sutartis.
Ir labai norisi šiek tiek plačiau išsiplėsti apie pagrindinės tris nutraukimo priežastis, kurios yra: santaupų trūkumas, nepasitikėjimas politine sistema ir politikų sprendimais ateityje, netinkantis II pakopos išmokų mokėjimo būdas. Šiek tiek apie kiekvieną iš priežasčių:
• Santaupų trūkumas.
Arba tiesiog „reikalingi pinigai” – didesniam pirkiniui, įsipareigojimų padengimui, investicijai į verslą, o kartais tiesiog gyvenimui. II pakopa įrodė, kad yra puikus kaupimo ir investavimo įrankis, kuris sukaupė labai pavydėtinas vertes nuo pat kaupimo pradžios. Labai dažnai kaupiantiems nuo 2004 m. didžiausia sukauptos sumos dalis yra ne jų pačių įmokėta suma, ne Sodros ar valstybės įmokos, o būtent pensijų fondų sugeneruota investicinė grąža.
II pakopa nutraukiama ne dėl to, kad nepatinka, o dėl to, kad labai patinka! Patinka čia sukaupti ir dabar taip reikalingi pinigai. Ir nors atrodo visada galime pradėti kaupti patys, vis dėlto dažnai taip ir nepradedame ir dėl to nesukaupiame. Norint sukaupti, reikia tik vieno – kaupti.
Ir atrodo, visada galėjome atsidėti savarankiškai, sukaupti, bet vis atidėliodavome arba atsidėdavome per mažai. Kažkada uždirbdavome 500 Eur ir gyvenome nuo algos iki algos, vėliau pradėjome uždirbti po 1000, o tada gal ir 2000, 3000 Eur, bet vis taip pat gyvename nuo algos iki algos, nes kartu su alga auga ir poreikiai.
II pakopa akivaizdžiai pademonstravo, kad net 3% nuo darbo užmokesčio gali sukaupti labai nemažas vertes, kai įmokų mokėjimas ir jų investavimas vykdomas disciplinuotai, organizuotai ir nepaisant rinkos svyravimų. Nes didžiausios grąžos ir yra uždirbamos iš įmokų, investuotų rinkų svyravimo laikotarpiu.
• Nepasitikėjimas politikais ir II pakopos pokyčių ateityje nenuspėjamumas.
Ko gero, tai yra ta priežastis, kurią aš pati galėčiau įvardinti, kaip vieną iš svarbesnių.
Nors II pensijų pakopos kaupimas Lietuvoje skaičiuoja jau daugiau nei du dešimtmečius, per tuos metus turėjome septynias didesnes reformas ir dar 21 kartą II pakopa išgyveno smulkesnius pokyčius. Todėl absoliučiai suprantamas žmonių nepasitikėjimas sistema, kuri kartais gali atrodyti, kaip loterija – kiekvieną kartą pasikeitus valdžiai, ji išgyvena perversmus. Verta paminėti, kad inicijuojant didesnius pokyčius, visada suteikiama galimybė pasitraukti, atsisakyti, susistabdyti kaupimą ir pan.
Aišku, kol kas, mano subjektyvia nuomone, II pakopa tik tobulėja ir įgauna vis daugiau lankstumo, bet ji labai sudėtingėja. Todėl verta pasirūpinti, kad jūsų II pakopos pensija rūpintųsi ir apie visus pokyčius jumis informuotų jūsų asmeninis finansų konsultantas.
• Nepatinka anuitetas.
Nors daugeliui labai patinka II pakopa, kaip kaupimo priemonė, vis dėlto didžiajai daliai nelabai priimtinas sukauptų pinigų išmokėjimas anuiteto principu. Tenka priminti, kad anuitetas, paprastai tariant, yra pinigų mokėjimas iki gyvenimo pabaigos. Kaip ir buvo žadėta nuo pat II pakopos atsiradimo, ji turėtų padidinti pensiją 10-20%, priklausomai nuo sukauptų sumų, t.y. Pradėjus kaupti kuo anksčiau. Kaskart, kai kalbu su vis kitu žmogumi ir užduodu provokuojantį klausimą, kiek jis planuoja gyventi, beveiks visada girdžiu atsakymą: “Nemanau, kad gyvensiu ilgai”. Tačiau prognozės sako kai ką kitą. Valstybės duomenų agentūros duomenimis vidutinis pragyvenimo ilgis po 20-25 metų bus 81-83 metai (apie 78 metai vyrams ir 85-86 metai moterims). Reiškia kažkas turės gyventi ilgiau. Ir kuriam iš mūsų reikės daugiau lėšų ilgesniam gyvenimui, nei vienas iš mūsų šiandien nežino.
Antros pakopos priemokos kas mėnesį ir iki gyvenimo pabaigos atrodo kaip visai gera išeitis gyvenantiems ilgai. Nes ilgamečiai sutiktų manau gauti 10-20% prie pensijos, už kurias mes mokame 3% nuo darbo užmokesčio šiandien.
Reziumuojant apie II pensijų pakopą, kaip apie kaupimo įrankį – ji turi labai daug privalumų, ypatingai tiems žmonėms, kurie nėra profesionalūs investuotojai:
– apsaugo pinigus nuo išleidimo;
– investuoja už jus, jums ypatingai nesigilinant;
– neleidžia padaryti klaidą ir nustoti investuoti arba, kas dar blogiau, išimti pinigus ir užfiksuoti mažesnę vertę, kai rinkos krenta;
– vienintelė finansinė priemonė, mokanti valstybines subsidijas, kurios yra garantuotas pliusas kaupiantiesiems (o vidutinį darbo užmokestį gaunančiam, sudaro net +50% “grąžos”);
– veikia, kaip sveikatos draudimas, nes išmoka visą sukauptą sumą (valstybės ir Sodros įmokas+asmens įmokas+investicinę grąžą per ypatingai trumpą laikotarpį), todėl gali tapti reikšminga atrama prireikus.
– turi Lietuvos banko garantijas bankroto atveju bei yra saugus investavimo būdas, kadangi lėšos investuojamos tame gyvenimo ciklo pensijų fonde, kuris atitinka asmens amžių ir rizika mažėja artėjant link pensijos.
Suprantu tuos, kurie išnaudoja galimybę išsiimti savo įmokėtas įmokas kartu su investicine grąža, dar ir neapmokestinamai. Svarbu, kad pinigai nebūtų išleisti “ant gyvenimo”.
Jeigu sukauptus pinigus nuspręstumėte tiesiog išleisti – pagerinti buitį, surengti šventę ar padengti kasdienes išlaidas – toks žingsnis finansiškai neatsipirktų. Ko gero, tokiu atveju racionaliau būtų tęsti kaupimą II pensijų pakopoje.
Vis dėlto, jei visą išsiimtą sumą nedelsdami ir be jokių nukrypimų nukreiptumėte į kitą investiciją, tuomet išsaugotumėte galimybę sustiprinti savo finansinį pagrindą ir užsitikrinti solidesnę pensiją.