Tiesa apie gyvybės draudimą. Klientų istorijos
“Gyvybės draudimas – prasta investavimo priemonė!”, “pensijų fondai – afera!” paskutiniu metu girdime mes per žinias ir skaitome laikraščių straipsniuose. O aš šiandien buvau pasveikinta, kaip aukščiausiai reitinguojama 2022 metų Allianz finansų konsultantė Klaipėdoje ir Lietuvoje, dirbanti būtent su gyvybės draudimu ir pensijos kaupimu.
Laimingas momentas, sakysite? – Labai!
Bet, dalindamasi savo mintimis su kitais finansų konsultantais, pirmą kartą per darbo praktiką negalėjau sulaikyti ašarų dėl savo klientų ir jų išgyvenimų per šiuos metus. Ir labai noriu pasidalinti ir su jumis tik keliomis visai šviežiomis savo klientų istorijomis.
Vienas atvejis nutiko vasarą. Gavau nerimastingą vieno kliento skambutį. Tėvo balsas telefono ragelyje klausė, ar jo sūnaus draudimas galioja vaikui susirgus I tipo cukriniu diabetu. Kai tik išgirstu tokius klausimus, rankos pradeda drebėti ir puolu prie kompiuterio tikrinti, ar tikrai tėvai įsigijo draudimą vaikui pilna apimtimi. Atsidūstu, kai pamatau, jog draudimas įgytas, kaip visada rekomenduoju – su visais papildomais objektais.
Šį kartą vaikui buvo išmokėta arti 17.000 Eur – už vaiko kritinę ligą ir kol kas tik kelis stacionarinio gydymo atvejus. Kai kurie vėl pasakytų, kad kitiems tai nutinka, nes jie nesportuoja, nesveikai maitinasi ir dar dėl kažkokių ten priežasčių. Tik ne šį kartą! Aštuonerių metų vaikas neturėjo nei trupučio viršsvorio, o ir visa nuostabi ir intelektuali šeima – mama, tėvas ir dar du vyresni jo broliai, bei jis pats – gyveną aktyvų gyvenimą ir nemažai sportuoja bei atidžiai paskaito įsigyjamų prekių etiketes.
Kitas atvejis, kurio vis niekaip negaliu pamiršti – vyresnio amžiaus mano visada mandagus klientas. Jis visada ateidavo su šypsena, nuoširdus ir žmogiškas, su juo galėjau kalbėtis valandų valandomis. Mes susipažinome, kai jam buvo 50 metų. Ilgai negalvodamas, pasirašė gyvybės draudimo sutartį, pilną, su visomis įmanomomis apsaugomis. Tik gyvybės draudimo sumos nenorėjo didelės – nes ir sukaupti iki pensijos dar norėjosi. Jo pajamos tikrai nebuvo stebuklingos, o dar ir darbą teko keistis kelis kartus. Bet visada stabiliai mokėdavo apie 80 Eur mėnesio įmoką (kartais sukandęs dantis). O kur dar II pakopos įmoka, t. y. dar 3% nuo atlyginimo (na, ta “afera”, kaip kiti vadina). Ir taip nuo pat 2015 metų.
Per pandemiją mes nesimatėme, o 2022 m. pavasarį jis atėjo į metinį susitikimą. Sunkiai jį pažinau – atrodė liūdnas, pavargęs, išbalęs ir pražilęs. Paklausiau, ar kas nutiko? „Taip, nutiko“ – atsakė jis ir padėjo ant mano stalo maišelį su visu pluoštu medicininių dokumentų. Pats negalėjo net kalbėti, tik verkė. Nuo buvusio laimingo žmogaus nebeliko ir pėdsako. Medicininiuose išrašuose perskaičiau epikrizę – piktybinis navikas, neoperuojamas. Tai buvo pavasarį, o prieš Kalėdas paskambino jo žmona ir pasakė: „Svetlana, turiu blogų žinių. Jo nebėra“.
Žmogaus neliko per pusę metų. O aš prieš pat Naujųjų metų šventę važiavau pas jo našlę, kad sutvarkyti išmokos dokumentus. Taip, jie negalėjo leisti sau labai aukštų draudimo sumų, bet kartu su visų taip nemėgstamo II pakopos pensijų fondo išmoka (beveik 10.000 Eur), jiems priklausanti suma sudarė arti 25.000 Eur.
O trečia situacija mane visai sukrėtė.
Turiu labai kultūringą, mielą, malonią klientę. Ji vieniša mama, kuri, kaip dažnai nutinka, be galo rūpinasi savo vaiku. Daug daugiau nei savimi. Viskas, kas geriausia – skiriama vaikui. Todėl ne nuostabu, kad vaikas turi ir draudimą su visomis apsaugomis, ir jau visai neblogą sukauptą mokslams sumą. Bendraujame nemažai metų ir kasmet primindavau, gal jau pats laikas įsigyti draudimą ir sau. Paskutinis toks pokalbis vyko lapkritį, bet išsiskyrėme sutarusios, kad ji labai gerai pasvarstys pasiūlymą. Gruodį paskambinusi jai, išgirdau, kad ji dar nepasiruošusi, nes labai nėra „atliekamų pinigų“. O sausį jau sulaukiau jos skambučio, kuris prasidėjo žodžiais: „Tik, prašau, nebarkite manęs….“ Jai nustatė onkologiją. Aišku, dar ankstyvoji stadija, viskas pagydoma. Bet juk galėjo būti visai kitaip…..
Pasakodama šias istorijas savo skyriaus finansų konsultantams, negalėjau sulaikyti ašarų. Taip graudu-graudu darosi, kad nesugebėjau užbėgti kai kuriems įvykiams už akių ir laiku įtikinti. O dar kiekvieną kartą, kai reikia mokėti išmokas, gailiuosi tik dėl vieno – kad išmokos visada per mažos, kad ir kokios didelės jos iš pradžių atrodė.
Mes visada galvojame, kad kažkas nutinka jiems, kitiems žmonėms, bet mums tai jau niekada.
Tik jie, kiti, suserga, tik jie netikėtai miršta, tik jie neturi iš ko gyventi pensijoje, tik jie neturi lėšų vaikų studijoms. O mums tai viskas bus kitaip – turėsime daug laisvo kapitalo, nuolatinių pajamų srautą, niekada nematysime vargo!
Sakote, gyvybės draudimas – prasta investavimo priemonė?
Taip, gyvybės draudimas – tai ne geriausia investavimo priemonė, ir niekada tokia ir nebuvo!
O jūsų ir jūsų šeimos gerovė – ne loterija. Ir niekada neturėtų ja būti.
Nustebtumėte sužinoję, kad kartais ta gerovė gali priklausyti tik nuo keliasdešimt eurų per mėnesį.
Gyvybės draudimas – tai tobula mūsų asmeninės rizikos valdymo priemonė, jeigu naudojama teisingai.
Gyvybės draudimas – tai investicija į ramų gyvenimą.
Nedvejokite, apsidrauskite.