„Svetlana, ar tiesa, kad visi pensijų fondai bankrutavo?“ – gaunu vakare žinutę iš savo ilgametės klientės. „Ne, netiesa“ – atsakau jai drąsiai ir iš karto. Nes teiginys iš principo neteisingas. Pensijų fondai negali bankrutuoti, dėl to galite būti visiškai ramūs. Blogiausiu atveju, bankrotas gali ištikt tik bendrovę, kurioje kaupiate pensiją. Tuomet lėšos pereis kitai bendrovei, nes nėra pririštos prie įmonės turto, bet jūsų sukauptas kapitalas jokiu būdu nedings.
Nauji metai – nauji batai. Prisiminkime greitai, kas laukia Lietuvos pensininkų (o jais tapsime dauguma, jeigu pasiseks). Bet juk svarbiausia ne išgyventi iki pensijos, o išgyventi IŠ pensijos – tokios, kokios būsime verti ir pasirūpinsime patys.
Niekam ne naujiena, kad Lietuvoje jau senai galioja trijų pakopų pensijos kaupimo sistema, kaip ir daugelyje civilizuotų valstybių:
- I pakopa – valstybinė pensija;
- II pakopa – dalinai privati, dalinai valstybinė pensija;
- III pakopa – visiškai privati pensija.
Kiekviena dalis „užtarnaujama“ skirtingu būdu ir skirtingu būdu išmokama, o taip pat kiekvienai galioja skirtingos valstybės nustatytos sąlygos ir lengvatos.
Apie pensijų pakopas rašiau jau ne kartą, bet paprastai išdėstytą bendro pobūdžio informaciją rasite šiame mano straipsnyje: https://www.facebook.com/finansukonsultanteSvetlanaPlitin/photos/a.110582274017891/161403452269106/
II pakopa – kur kas sudėtingesnis daugumai klausimas. Esu tikra, kad kai kuriuos atsakymus rasite kitame mano straipsnyje: https://svetlana.lt/2022/01/19/nesibaigiantys-svarstymai-ii-pakopos-pensijos-kaupimo-tema/
Prie senai aptartų klausimų nebegrįšiu (kam aktualu, visada galite su manimi susisiekti), bet apžvelkime, kas gi mūsų laukia šiemet, naujais 2023-iais metais.
Nauji metai vėl atneša naujienų apie pasikeitimus, susijusius su kaupimu II pakopos pensijų fonduose:
- Šių metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Šiemet į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje bus įtraukta apie 64 800 žmonių.
- Pirmą kartą bus įtraukiami tie, kurie 2023 m. sausio 2 d. buvo pilnamečiai iki 40 metų amžiaus, dirbantys ir iki šiol nebuvo įtraukti.
- Taip pat bus vėl įtraukti ir tie, kurie prieš tris metus, 2020 metais, atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
- Apie įtraukimą gyventojus informuos „Sodra“ per asmeninę gyventojų paskyrą ir registruotu laišku.
- Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.
- Valstybė įtraukia ir priskiria pensijų kapimo bendrovę atsitiktinę tvarka. Bet galite patys pasirinkti bendrovę, kurioje kaupsite II pakopos pensiją.
- Nuo 2023 m. sausio 1 d. lieka tik vienas kaupimo pensijai dydis – 3 proc. dalyvio įmoka ir 1,5 proc. valstybės priemoka (šiemet tai 23,85 Eur). Visi nuo šiol kaups maksimalia apimtimi – Ir naujai sudarantys sutartis, ir atnaujinantys sustabdytas įmokas, ir šiuo metu kaupiantys žmonės.
Pavyzdžiui, uždirbate 1 000 € (neatskaičius mokesčių) per mėnesį, tai 2023 metais Jūsų pensijų kaupimo įmoka būtų 30 € (1 000 € x 3 % = 30 €). Iš valstybės biudžeto lėšų už Jus į pensijų fondą būtų pervedama dar 23,85 €. Iš viso per mėnesį būtų kaupiama 53,85 € (30 € + 23,85 € = 53,85 €)
- Valstybės priemoka kaupiančiajam II pakopoje 2023 m. sieks 286 Eur per metus, t. y. sudarys 1,5 proc. nuo užpraeitų metų VDU. Per mėnesį tai sudarytų 23,85 Eur. Lyginant su 2022 m., metinė priemoka išaugo 27 Eur (buvo 259 Eur).
- Nuo sausio 1 d. įsigalioja naujos pensijų išmokų ribos. Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją.
- Vienkartinė išmoka – ją klientas galės gauti dviem atvejais: kai jo pensijų fonde sukaupta suma sieks iki 5 403 eurų arba bus didesnė nei 64 841 Eur (tik dalį, viršijančią 64 841 Eur ribą).
- Periodinės išmokos – jei klientas bus sukaupęs daugiau kaip 5 403 Eur, bet mažiau kaip 10 807 Eur, sukauptos lėšos jam išmokamos periodinėmis išmokomis.
- Anuitetai – klientas, kuris bus sukaupęs 10 807 Eur ir daugiau, turės įsigyti pensijų anuitetą.
Klausimai ir abejonės dėl kaupimo ateičiai nesibaigia niekada. Geltonoji spauda ir socialiniai tinklai perpildyti parduodančia masėms sensacinga ir nuolat klaidinančia informacija. Ir labai suprantu žmonių rūpestį, juk pinigai visais laikais buvo jautri tema, nesvarbu apie kokį dydį yra kalbama – apie 1 eurą ar apie 1000. Bet turime prisiminti, kad pagrindinis XXI amžiaus iššūkis yra ne ekonominė krizė, ne pandemija, ne karas, ne recesija ir ne dujų kainos augimas. Pagrindinis iššūkis yra senstanti visuomenė ir demografinė krizė. Prognozuojama, kad 2045 metais Lietuvoje gyvens tik 2 milijonai žmonių, iš kurių didesnė dalis bus ne darbingo amžiaus žmonės.
Pensija – ne žaidimas. Ji neturi priklausyti nuo laimingo arba nelaimingo atsitiktinumo. Jeigu galvojate, kad jums priklauso ori senatvė, bet pasiklydote informaciniame sraute, susisiekime ir pabendraukime.