Šiandien vienas klientas palygino lietuvių požiūrį į gyvybės draudimą su mūsų kelininkų požiūrių į sniegą, pasakęs: „Visi žino, kad žiema ateis, sniegas iškris, bet kiekvieną žiemą tas pats – kelininkai niekada tam nepasiruošę ir priemonių visada trūksta, visada pradedame ruoštis per vėlai“.
Lygiai taip pat ir su gyvybės draudimu. Vieninteliai žmonės, kurie labai noriai ir patys ateina apsidrausti yra tie, kas jau išgyveno širdies smūgį, susirgo onkologija, cukralige arba kita sunkia liga. Paklausus, kodėl jie neatvyko anksčiau, jie atsako: „Todėl, kad nežinojau, kad man tai nutiks.”
Bet štai keli dalykai apie gyvybės draudimą, apie kuriuos galbūt net nepagalvojote:
- Galvojate, kad jums nereikia draudimo, nes esate sveikas? – Jeigu šiuo metu nejaučiate gyvybės draudimo poreikio – tai yra vienintelis momentas, kai galbūt dar galite įsigyti draudimą pilna apimtimi. Tą dieną, kai suprasite, kad draudimas jums yra reikalingas, jau jo nebeįsigysite, nes draudimo bendrovės draudžia tik sveikus žmones ir rūpinasi visomis ligomis ir traumomis bei jų pasekmėmis, kurie nutinka jau apsidraudus.
- Sakote, jums nereikia gyvybės draudimo, nes koks jums skirtumas, kas bus po jūsų mirties? – Jūs absoliučiai teisus! Niekam nereikalingas gyvybės draudimas! Jeigu, aišku, nemylite savo šeimos. Gyvybės draudimas – tai ne tai, ko reikia jums, o tai, ką jūs turėtumėte norėti įsigyti dėl tų, kurie dalinasi su jumis savo gyvenimu. Nes kai myli kažką, nori rūpintis juo ne tik kol esi gyvas, o tiek, kiek gali. Gyvybės draudimas rūpinasi jūsų artimaisiais net kai jūsų jau nebėra.
- Kas dar? Išmoka artimiesiems mirties atveju – tai mažiausia, ką gali padaryti gyvybės draudimas. Svarbiausia, ką daro gyvybės draudimas – tai išmokos JUMS jūsų ligų, traumų ir operacijų atvejais. Kartais mirtis yra paprasčiausia išeitis. Bet kas, jeigu “mirsi” tik dalinai? Kas, jeigu ištiks onkologija, insultas, infarktas, kaip nutiko tavo draugui, kolegai, artimajam arba tam visai nepažįstamam, kurio istoriją kažkada matei per kažkurią televizijos laidą? Manai, jiems ir jų šeimai būtų pagelbėję, pvz., papildomi 50.000 eurų? „Truputi mirus” tu lieki be pajamų, be darbo, be sveikatos, be orumo, o kartais be šeimos ir be draugų (nes visi turi toliau gyventi) ir stebi, kaip viskas, ką bandei sukurti per savo gyvenimą, kas tau atrodė taip svarbu, po truputi griūva.
- „Brangu! Geriau atsidėsiu tuos pinigus kas mėnesį ir, kai prireiks, turėsiu.“ – Disciplinos trūkumas yra didžiausia žmonijos problema. Niekas neatsideda pinigų insultui, onkologijai, infarktui. Galvojame: „Ai, aš tai jau tikrai nesusirgsiu. Taigi prisižiūriu, sveikai maitinuosi, sportuoju.“ Nei vienas iš šių faktorių nėra eliminuojantis susirgimą. O gyvybės draudimas visada kainuoja mažiau nei išlaidos ir pasekmės, su kuriomis susiduriame susirgus sunkia liga. Prisiminkite, dar ne vienas žmogus nenuskurdo dėl to, kad turėjo gyvybės draudimą ir mokėjo už jį įmokas, bet daug šeimų bankrutavo arba turėjo rimtų finansinių iššūkių dėl to, kad gyvybės draudimo neturėjo.
- Tikimybė mirti iki 65 metų amžiaus yra 1 iš 200.000. Tikimybė tapti neįgaliu iki 65 metų amžiaus yra 1 iš 300.000. Tačiau tikimybė susirgti kritine liga iki 65 metų amžiaus yra 1 iš 3. Būtent todėl neturėti gyvybės draudimo – tai kaip mesti kauliuką kiekvieną rytą: pasiseks/nepasiseks. Gyvenimas – ne loterija. Mes draudžiamės ne dėl tikimybės susirgti, tapti neįgaliu arba mirti, o dėl tų sunkių pasekmių, kurių norime išvengti, jeigu tai nutiks.
- Sakoma, apsidrausti geriau penkiais metais per anksti nei viena diena per vėlai. Juk jeigu tik vieną dieną per visą tavo gyvenimą tau staiga prireiks parašiuto, bet būtent tą dieną tu jo neturėsi, tai tau jo niekada daugiau nebeprireiks.
Šiemet net 4 mano klientai negavo gyvybės draudimo dėl jau turimų sveikatos sutrikimų, apie kurias jie net nenutuokė arba manė, kad jie yra nereikšmingi. Ne, jie nebuvo priešpensinio amžiaus!!! Trys iš jų buvo šiek tiek virš 30 metų, vienas – 50 metų amžiaus! Mes visi nuolat vaikštome plona draudžiamumo riba. Ir tik laiko klausimas – kada būsime nebedraudžiami.