Kam gali nepatikti leisti pinigus ir pirkti geidžiamus daiktus? Pripažinkime, mes nenorime ruoštis blogesniems laikams, nenorime taupyti, nenorime tikėti, kad blogesni laikai ateis.
Akivaizdus to pavyzdys yra 2021-ųjų metų Estijos eksperimentas, kai buvo leista gyventojams patiems pasirinkti, ką toliau daryti su savo II pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis. Pasirinkimui buvo siūlomi trys variantai: likti kaupime, pinigus perkelti į asmenines investicines sąskaitas arba susigrąžinti pinigus į savo kišenę, sumokėjus 20% pajamų mokesčio.
Tais metais estai išsiėmė iš pensijų sąskaitų apie 1.3 mlrd. eurų. Estijos centrino banko duomenimis, tais metais smarkiai padidėjo būsto paskolų bei automobilių lizingo paklausa. Dalis gyventojų padengė savo turėtus įsiskolinimus pagal kreditines korteles ir kitus kreditus. Buvo laukiama, kad estai dalį išimtų lėšų įels į savo investicines sąskaitas, tačiau iš 1.3 mlrd. eurų investavimui buvo skirta tik apie 30 mln. O blogiausia – kad didžioji dalis išimto kapitalo, kuris pensijų fonduose buvo investuojamas, nugulė tiesiog banko sąskaitose, leidžiant jiems nuvertėti. Verta paminėti, kad Estijoje šiemet užfiksuota infliacija yra viena aukščiausių – 2022 m. gegužę viršijo 20%. Ir, savaime aišku, nemaža išimtų investicijų dalis buvo tiesiog išleista vartojimui – geidžiamoms prekėms ir paslaugoms (ne pirmos būtinybės) įsigyti.
O ką darytų lietuviai, jeigu jiems būtų leista išsiimti II pakopos sukauptas lėšas? Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) buvo užsakyta Spinter tyrimų apklausa. Apklausos apie pensiją metu respondentams buvo užduoti šie klausimai:
- Kaip žmonės išleistų pensiją, jei visą sumą gautų iškart (%)
- Kaip pensiją išleistų aukštąjį / nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (%)
- Kaip pensiją išleistų aukštesnįjį / vidurinį / spec. vidurinį išsilavinimą turintys žmonės (%)
- Kaip pensiją išleistų žmonės, neturintys vidurinio išsilavinimo (%).
Apklausos rezultatai rodo, kad:
- 57% – aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, rinktųsi skirstyti sukaupta pensiją ilgesniam laikotarpiui. Tik 7% šios grupės respondentų rinktųsi išleisti santaupas būstui, kelionėms arba pramogoms.
- 49% – vidurinio išsilavinimo neturintys žmonės, mažiausiai linkę pensiją dėlioti keliolikai metų į priekį. Šį apklaustųjų grupė du kartus labiau linkusi išleisti sukauptą sumą kelionėms ir pramogoms. Ta pati grupė yra tris kartus labiau linkusi išleisti santaupas būstui.
Leisti pinigus visada yra daug maloniau, nei juos taupyti ir riboti save. Tačiau gyvenant šia diena, mes netenkame potencialo gražesniam rytojui. Statistika vis dėlto rodo, kad apie ateitį daugiau galvoja aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės.